Darbėnų kraštas: piliakalniai, legendos, gamta
![[Anotacinis ženklas prie Negarbos piliakalnio]](/_next/image?url=https%3A%2F%2Fwp.krastogidas.lt%2Fwp-content%2Fuploads%2F2025%2F10%2FAnotacinis-zenklas-prie-Negarbos-piliakalnio.jpg&w=1080&q=75)
Lietuva yra piliakalnių kraštas, jie itin svarbūs Lietuvos istoriniame kraštovaizdyje, tai – tarsi mūsų tautos istorijos metraščiai, turtingas praeities pažinimo šaltinis. Juose – kovų pėdsakai, kasdienio gyvenimo nuotrupos, taip pat ir religijos atspindžiai. Piliakalnis dažnai yra tik dalis paminklinio komplekso: šalia – gyvenvietė, priešpiliai, kapinynas. Kiekvienas Lietuvos rajonas gali pasigirti mažesniais ar didesniais piliakalniais. Kretingos rajone jų priskaičiuojama apie 20. Šis maršrutas – tai galimybė aplankyti ir sužinoti įvairių faktų, padavimų apie 5 Kretingos rajono, Darbėnų seniūnijos piliakalnius, šalia jų stūksančius akmenis, trykštančius šaltinius, vienintelį Kretingos rajono ežerą.
Kelionę po žinomiausius Kretingos rajono Darbėnų krašto istorinius, gamtos objektus vertėtų pradėti nuo Negarbos piliakalnio. Vienas gražiausių ir labiausiai įtvirtintų Kretingos rajono piliakalnių yra Negarbos kaime, Tenžės dešiniajame krante, pasiekiamas važiuojant nuo Kretingos miesto Darbėnų link. Nagarbos piliakalnio neįmanoma nepastebėti – jis stūkso vienišas laukuose ir yra Mėguvos žemės praeities liudininkas. Toliau važiuojant į vakarus ir pasukus šiek tiek į dešinę galima aplankyti prie Joskaudų kaimo, miške, Tenžės upelio slėnyje esantį Joskaudų piliakalnį, kitaip – Joskaudų alkakalnį, ant kurio senovės kuršiai aukojo dievams aukas. Nuo alkakalnio nutolusį apie 1,5 km į šiaurės rytus galima išvysti gausiai lankomą Erškėtyną, su jame esančiu šaltiniu, akmeniu ir Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo mūrine koplytėle, kurie yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Vietovėje įrengtas informacinis stendas, pavėsinės. Kelionę tęsiant Darbėnų link, 4 km atstumu į pietryčius nuo jų, tarp Kašučių ir Barkelių kaimų, galima rasti vienintelį Kretingos rajone esantį ežerą, kurio plotas – 8,49 ha, gylis vietomis viršija 20 metrų. Tai nenutekantis, Akmenos upės baseinui priklausantis, unikalus karstinės kilmės ežeras, per kurį puslankiu driekiasi, manoma, kuršių nutiestas vandens akmenų grindinys – kūlgrinda, kuriuo ėjo kelias, jungęs gyvenvietę su kapinynu, žemdirbystės laukais ir šventvietėmis. Siūloma pasigrožėti ežero vaizdu, o galbūt ir išsimaudyti skaidriame jo vandenyje. Pasižvalgius po gražias ežero apylinkes, grįžtama į Darbėnus ir keliaujama toliau link Senosios Įpilties. Pakeliui galima pamatyti, prie Benaičių kaimo, Kulšės upės kanalo kairiajame krante, po ledynmečio likusį stūksoti vieną didžiausių Darbėnų apylinkės akmenų – Benaičių akmenį, vad. Kūliu bobele. Judant toliau siūlomu maršrutu, pasiekiamas Senosios Įpilties kaimas. Jame esančiame Šventosios upės slėnyje galima išvysti vieną iš didžiausių Vakarų Lietuvoje esančių archeologinių kompleksų. Valstybės saugomą kultūros paminklų kompleksą sudaro 3 piliakalniai, alkakalnis, keletas senovės gyvenviečių, apeiginių akmenų ir pagonių kapinynų. Įspūdingiausiai šiame komplekse atrodo Šventosios intako Įpilties (Juodupio) dešiniojo kranto (dabar tvenkinio) kyšulyje įrengtas pagrindinis Senosios Įpilties piliakalnis, dar vadinamas Impilties piliakalniu, Pilies kalnu. Šioje vietoje stovėjo 1253–1291 metais Livonijos ordino ir Kuršo vyskupystės dokumentuose minima Impilties (Empilte, Ampilten, Ampille, Ampillen) pilis. Pasigrožėjus šiuo piliakalniu, pailsėjus šalia esančioje poilsiavietėje rekomenduojama nuvykti į antrą, apie 2 km nuo pirmojo nutolusį, archeologinio komplekso Margininkų piliakalnį, kuris dar vadinamas Karių, Karo kalnu. Jį galima pasiekti važiuojant į šiaurę lauko keliuku, pasukus į mišką ir juo paėjus 50 m. Verta aplankyti, pasižvalgyti ir po trečiąjį Senosios Įpilties Pilale arba Marijos kalneliu vadinamą piliakalnį bei pamatyti nuo jo 80 metrų į pietus nutolusį, Graistupio upelio dešiniajame krante esantį, Aukuro akmeniu, Aukuru, Ponios lova vadinamą akmenį. Tai – mitologinis akmuo, pagal dydį patenkantis į didžiausių Lietuvos akmenų dešimtuką. Iš po akmens trykšta šventu laikomas šaltinis, kurio vanduo buvo naudojamas gydymuisi. Manoma, jog šiame piliakalnyje buvo ankstyvoji pilis, kurią vietos gyventojai naudojosi prieš įsirengdami galingesnę ir saugesnę pilį ant Senosios Įpilties piliakalnio.
Maršruto atstumas keliaujant automobiliu 37 km. Keliaudami užtruksite apie 1 valandą.
Parengė Rasa Grigaitienė, 2025 m.