Erškėtyno (Eršketynės) akmuo ir šaltinis

Erškėtynas yra Kretingos r. savivaldybės Darbėnų sen. Joskaudų miško pietinėje dalyje, netoli Tenžės upės. Nuo Joskaudų alkakalnio šventvietė nutolusi apie 1,5 km į šiaurės rytus. Šaltinis su stebuklingu vandeniu, kadaise tarnavęs kaip kuršių ir žemaičių šventyklos su astronominiu kalendoriumi dalis, o vėliau tapęs krikščionims svarbia vieta, iki šiol išlieka mistiniu sakraliniu objektu dėl savo istorijos ir tikrosios paskirties.

Akmuo, iš po kurio seniau tryško šaltinis, yra 2,2 m ilgio, 1,6 m pločio (ties žemės paviršiumi) ir 1,3 m aukščio rusvas smulkiagrūdis granitas. Ant akmens įmontuotas juodas granitinis paminklas Švč. Mergelei Marijai.

Šaltinis, kadaise susiformavęs natūraliu būdu, šiandien jau nemažai pakeistas žmogaus rankos: yra įkastas ir įleistas rentinys, aplinka paaukštinta ir išklota betoninėmis plytelėmis. Netoliese pastatyta ir Dievo Motinos garbei skirta koplyčia, dažnai vadinama Erškėtyno šaltinio koplyčia. Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą, tiki, kad vanduo padeda nuo paralyžiaus, juo prausiamos rankos, plaunamos žaizdos. Vietos gyventojai pasakoja, jog pagal šaltinio vandenį galima nuspėti orus. Šaltinis taip pat yra susilaukęs istorikų ir archeologų dėmesio. Pasakojama, kad šalia šaltinio augantys du seni ąžuolai žymi buvusios šventyklos vartus. Tarp ąžuolų yra stambių akmenų, kurių dabar dauguma jau plika akimi nesimato, juos dengia velėna. 1993 metais tiriant šiuos akmenis pastebėta, kad guli jie neatsitiktine tvarka, o yra sudėlioti pagal sistemą, todėl spėjama, kad šaltinis ir akmenys tarnavo kaip astronominis kalendorius.

Kaip dažniausiai nutinka senosiose šventvietėse, Erškėtyno neaplenkė ir mistiniai apsireiškimai. 1926 m. ant akmens, prie kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis, vienai Lazdininkų kaimo gyventojai apsireiškė Dievo Motina. Tais pačiais metais pastatyta medinė koplytėlė, o 1930 m. – daug didesnė mūrinė koplyčia. Šalia jos tikintieji renkasi iki šiol, čia giedamos giesmės ir kalbamos maldos. Šioje vietoje žmonės ieško ramybės ir fizinio ar dvasinio pasveikimo. Atsidėkodami už patirtas malones, jie stato kryžius, skulptūras, paminklus, palieka uždegtas žvakes. Erškėtynas tarsi atkartoja Kryžių kalno tradicijas. Vyresniosios kartos žmonės Erškėtyno vietovę laiko šventa.

Erškėtynas yra gausiai lankomas tiek per liturgines šventes, ypač – per Sekmines, tiek savaitgaliais. Vietovėje įrengtas informacinis stendas, pavėsinės. Erškėtyno šaltinis, akmuo ir mūrinė koplytėlė yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektai.

Parengta 2025 m.