Kašučių ežeras ir kūlgrinda

Kretingos rajone tėra vienas ežeras – Kašučių. Ežeras ir kūlgrinda yra Darbėnų seniūnijoje, 4 km atstumu į pietryčius nuo Darbėnų, tarp Kašučių ir Barkelių kaimų. Ežero plotas –8,49 ha, gylis vietomis viršija 20 m, kranto ilgis 1.26 km. Nenutekantis ežeras priklauso Akmenos upės baseinui. Tai unikalus karstinės kilmės ežeras, kurio pakrantės tarsi išgrįstos akmenimis.

Kašučių vietovės istorija glaudžiai buvo susijusi su vieninteliu Kretingos rajono ežeru. Pietinėje jo dalyje giliai į sausumą įsiterpia įlanka, kuria dar prieš šimtmetį ežerui patvinus tekėdavo Gelindos upelis. Prie šio upelio paežerėje priešistoriniais laikais kūrėsi pirmieji šio krašto gyventojai, o

vėliau stovėjo Kašučių-Paežerių dvarelis. Archeologijos paminklai liudija, kad prie ežero ir Akmenos upės jau I tūkst. pr. Kristų gyveno vakarų baltai, iš kurių VII–VIII a. susiformavo kuršiai. Šalia ežero yra IX – XIII a. Kašučių kapinynas, archeologai čia atrado kuršės kapą. Kapinyno radiniai eksponuojami Kretingos muziejuje.

Tarp ežero pietinės pakrantės ir Akmenos vinguriavusio upelio, vadinto Gelinda, žiotyse, kur dabar telkšo įlanka, išliko, manoma, kuršių nutiestas vandens akmenų grindinys – kūlgrinda, kuriuo ėjo kelias, jungęs gyvenvietę su kapinynu, žemdirbystės laukais ir šventvietėmis. Tai yra vienintelė valstybės saugoma kūlgrinda buvusiose etninėse kuršių žemėse Lietuvos teritorijoje. Kūlgrinda slypi 30–40 cm gylyje, yra apie 2 m pločio ir 60 m ilgio, per ežerą į kitą krantą driekiasi puslankiu. Svarstoma, kad ši kūlgrinda galėjusi būti ne slaptu pabėgimo, o sakraliniu keliu. Yra žinoma, kad protėviai aukodavę dievams aukas vandenyje, todėl spėjama, jog Kašučių kūlgrinda viduramžiais galėjusi būti apeiginių ritualų dalis.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pripažino, kad akmenų takas Kašučių ežere yra senovinė I- XIII amžiaus baltų kūlgrinda ir ją įtraukė į Kultūros vertybių registrą.

Ne ką mažiau paslaptingas ir pats Kašučių ežeras, apie kurio atsiradimą pasakojama iš kartos į kartą. Žmonės pasakoja, kad Tyras kitados buvęs ežeras, o kur dabar yra Kašučių ežeras, buvusi lanka, kurioje augdavę daug šieno. Tai pasakoja, kad vieną labai gražią vasaros dieną pasikėlęs į orą tas ežeras ir iškilęs labai aukštai skrido ant Kašučių lankos. Tuo tarpu lankoje žmonės šienavo  ir išgirdę didelį ūžesį pamatė, kad į tą lanką kažkas leidžiasi, ir iš tos lankos visi žmonės išbėgiojo kur kas gali. Žmonėms išbėgiojus, į tą lanką nukrito didelis kamuolys vandens ir išmušė didelę duobę, kurioje atsirado ežeras.

Parengta 2025 m.