Benaičių akmuo, vad. Kūliu bobele

Šis mitologinis akmuo guli Kretingos r. sav. teritorijoje, prie Benaičių kaimo, Darbėnų sen., Kulšės upės kanalo kairiajame krante. Tai po ledynmečio likusių stūksoti vienas didžiausių Darbėnų apylinkės akmenų.

Benaičių akmuo, vad. Kūlių bobele, kitaip – Kūliu babale, yra natūralaus rausvo stambiagrūdžio granito, masyvus, 5,2 m ilgio, 3,6 m pločio ir 1,6 m aukščio, iš priekio primenantis stačiakampį, o iš šonų – trikampį. Akmens viršutinėje briaunoje yra 97 cm ilgio ir 15 cm gylio iškirta. Iki melioracijos aplinkui akmenį buvusi užliejama pieva, vadinama Leikna, todėl kartais akmuo vadinamas Leiknos kūliu.

Apie akmenį yra išlikusių padavimų. Pasakojama, kad seniau akmens vietoje stovėjusi trobelė. Joje gyvenusi pikta ragana, kuri visus atklydusius nakvoti praeivius paversdavo akmenimis (žemaitiškai akmuo vadinamas kūliu). Sykį vienas jaunuolis sužinojo burtų paslaptį: jam pabučiavus raganą visi užkeiktieji atgijo, o raganos trobelė pavirto dideliu akmeniu, vadinamu Kūliu babale (liet. Akmeniu senute).

Kiti padavimai byloja, kad prie akmens vaidenasi. Vienam praeiviui naktį pasirodė, kad jį užpuolė plėšikai ir tik rytmetį pragydus gaidžiui jis suprato, kad mušasi su akmeniu. Kitą naktį prapuolė prie akmens sukrautas šieno kūgis. Kartą vidurdienį prie akmens pakilusi audra, kai aplinkui buvo ramu.

Dar sakoma, kad šį didžiulį akmenį iš Nausėdų pievų sumanė partempti Įpilties bobos, tačiau pusiaukelėje, Benaičiuose, pavargo ir sustojo paailsėti. Nusigobusios skareles nubraukė delnais prakaituotas kaktas ir vienu delnu atsirėmė į akmenį. Nuo to laiko taip ir liko didžiulis įspaudas.

Benaičių akmuo yra paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, respublikinės reikšmės archeologijos paminklu, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą, pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.

Parengta 2025 m.