Stoniškiai: pažintis su įžymesnėmis vietomis

Stoniškiai: pažintis su įžymesnėmis vietomis

Pažintinį maršrutą geriausia pradėti nuo Pagėgių savivaldybės Stoniškių administracijos seniūnijos pastato (Klaipėdos g. 1, Stoniškiai, Pagėgių savivaldybė). Pastate prieš karą veikė manufaktūros parduotuvė ir mėsinė, vėliau gyveno žmonės, buvo įkurta laisvalaikio salė ir rodomi kino filmai.

Keliaujant link Šilutės, plento dešinėje pusėje yra Stoniškių kaimas, kairėje plento pusėje – Kovgirių kaimas. Dešinėje pusėje išlikę dauguma prieškarinių namų, kuriose gyveno daržininkas, malūnininkas, buvo įvairios įstaigos: vokiečių pradinė mokykla, medicinos punktas, paštas. Deja, dauguma namų neatlaikė laiko išbandymų, vieni buvo remontuojami, kiti nyksta ir jau nebeturi savo išskirtinumo.

Kairėje plento pusėje – Kovgiriuose – namų nedaug. Išlikęs pastatas, kuriame pokario metais veikė Stoniškių pradinė mokykla, tik jau neatpažįstamai pasikeitęs. Kiek tolėliau yra raudonų plytų dviaukštis malūnas, kuris dar prieš keletą metų veikė, ir buvusi lentpjūvė.

Ties senuoju paštu, šiapus geležinkelio pervažos, reikia sukti į dešinę, – asfaltuotas kelias veda į Mažaičių kaimą ir prie buvusio Opokos karjero. Opoka Stoniškiuose buvo kasama 1989-1994 m., gavybos liekanos sudaro kalnus, kurie matomi nuo plento. Likęs iki 30 metrų gylio karjeras buvo pilnas skaidraus vandens, masinančio nardytojus ir žvejus. 2021 m. vasarą vanduo išsiurbtas, gražaus ežero nebeliko…

Paėjus arba pavažiavus į šiaurę privažiuojame Mažaičių kaimą, šiame kaime randasi sodyba, kurioje gimė ir gyveno Marija Liolytė (vok. Lole) (1902-1981 m.). M. Liolytė buvo aktyvi krašto lietuvininkų veikėja, Santaros draugijos Rukų „Ąžuolo“ skyriaus pirmininkė, skatinusi lietuvybę, organizavusi to meto kultūrinius renginius. Dabartiniai gyventojai sodybą atnaujino, stengdamiesi išsaugoti senosios architektūros bruožus.

Tęsiant kelionę, reikia grįžti atgal prie geležinkelio. Dešinėje, toliau nuo plento, yra Stoniškių geležinkelio stoties kompleksas: geltonų plytų stotis (statyta maždaug 1875 m.), sandėlis, buvusių geležinkeliečių dviaukštis namas. Aikštė grįsta akmenimis. Į ją atvykti galima keliuku palei geležinkelio bėgius, taipogi keliuku nuo plento.

Norint patekti į Berštininkų kaimą, ties riboženkliu „Stoniškiai“ reikia sukti į kairę. Berštininkai kažkada buvo labai didelis kaimas, sodybos išsimėčiusios grupelėmis laukuose. Pokario metais jų liko labai mažai. Vietovė garsi žinomais žmonėmis. Iš Berštininkų kilusi garsi lietuvininkų Gailių giminė. Tėvas Martynas Gailius (1857-1944 m.) – pavyzdingas ūkininkas, aktyvus lietuviškų „Birutės“ ir „Sandoros“ draugijų narys, užauginęs tris sūnus Valentiną, Viktorą ir Albiną. Viktoras Gailius (1893–1956 m.) – teisininkas, politikas, diplomatas, 1923-1925 m. Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas, 1938-1939 m. – gubernatorius. Berštininkuose gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, ekonomistas,  Gustavas Juozupaitis (slapyvardis Sėjus, 1895– 1954 m.). Šioje vietovėje gyveno  dailininkas, skulptorius, pedagogas Aloyzas Toleikis ir fizikas, matematikas, pedagogas Mindaugas Stakvilevičius. Berštininkuose gimė Klaipėdos gidų gildijos narė, ekskursijų vadovė, gidė, Mažosios Lietuvos istorijos žinovė, Pagėgių krašto muziejininkė, kraštotyrininkė Giedrė Skipitienė (1952 m.).

Žvyrkelis atveda į gražų istorinį akmenimis grįstą Plaškių kelią, kuriuo atkeliaujame iki sankryžos Plaškiai-Šilutė-Aleknai-Pagėgiai. Sukame keliu į šiaurę. Prie geležinkelio pervažos prasideda Pleinės kaimas, seniau vadintas Pleikiškių vardu ir minimas 1338 m. dokumentuose. Tai vienas seniausių kaimų Pagėgių krašte. Deja, 1944 m. vykstant mūšiams, kaimas buvo sunaikintas. Prie geležinkelio pervažos liko vienintelis namas.

Toliau žvyrkelis veda į Tutlius, kuriuose dar išlikęs apleistas dvaras ir keli apgriuvę trobesiai, stovintys netoli kelio.

Keliaujame į Aleknų kaimą. Yra kelios sodybos, kaimas – nedidelis. Kažkada buvo gražus dvaras, su daug žemės. Dabar išlikęs tik raudonplytis didelis tvartas (statytas apie 1930 m.) ir seni medžiai. Laikas ir karas suniokojo visus Stoniškių krašte buvusius dvarus ar sodybas. Žmonės stengėsi įsikurti didžiosiose gyvenvietėse.

Iš Aleknų žvyrkeliu į pietų pusę pasieksite Pakamonių kaimą, kuris išsidėstęs prie plento į Katyčius. Tai nedidelė gyvenvietė, senuose dokumentuose minima jau 1540 m. Pavadinimą kaimui davė per jį tekantis upelis Kamona. Senais laikais kaime veikė smuklė, buvo pradinė mokykla, įspūdingo dydžio dvaro sodyba. Dvaro pastatas išlikęs iki šių dienų, jame gyvena pakamoniškiai. Išlikęs ir įspūdingas trijų aukštų grūdų sandėlis, seni medžiai. Kompleksas yra šalia plento.

Keliaudami šiuo maršrutu pasimėgausite nuostabia gamta.

Keliaudami šiuo maršrutu įveiksite apie 10 km ir užtruksite apie 1,5 val keliaudami dviračiu ar automobiliu.

Informaciją parengė Zofija Genutienė, 2022