Tutlių kaimas

Tutliai (vok. Tutteln, Tuttlen – šiais vokiškais pavadinimas kaimas buvo vadinamas iki 1945 m.), kaimas, įsikūręs 8 km į pietvakarius nuo Katyčių, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rukų. 1785 m. Tuttlen buvo Įsruties apskrities, Vingio valsčiaus šatulinių valstiečių kaimas su 12 ugniakurų Šatuliniai valstiečiai (vok. Schatullbauer) – tai Mažosios Lietuvos valstiečiai, kurie XVII–XVIII a. vykstant vidinei, vadinamajai šatulinei, kolonizacijai iš Prūsijos valdovo gavo giriose žemės, kirto miškus ir čia steigė šatulinius ūkius – naujakurių gyvenvietes ar viensėdžius.

Tuttlen yra priklausę Katyčių parapijai. Nuo 1870 m. Tuttlen įėjo į Rukų parapijos sudėtį. 1905 m. Tutliai buvo traktuojami kaip Tilžės apskrities Pakamonių valsčiaus kaimo bendruomenė su 34 gyvenamaisiais namais ir 201 gyventoju (iš jų – 85 buvo lietuviai), 1910 m. čia gyveno 188 gyventojai. Nuo 1920 m. Tutliai priklausė Pagėgių apskričiai, o 1939-1944 m. laikotarpiu – Tilžės-Ragainės apskričiai. Nuo 1945 m. kaimas imtas vadinti lietuvišku pavadinimu – Tutliais. Tutliuose buvo dvaras, iki šiol yra išlikę keli prastos būklės pastatai.

Pagal išlikusius archyvinius 1922 m. duomenis, paskutinysis Tutlių dvaro valdytojas buvo Dovydas Svaras (vok. David Swars), kuris tuo metu valdė 155 hektarus žemės. Kaime buvo nedidelė, raudonų plytų pradinė mokykla, joje daug metų mokytojavo Kurt Kusat (vok.), pamokos buvo vedamos tik vokiečių kalba. Šio mokytojo žmona vaikus mokė įvairių rankdarbių kūrimo paslapčių. Karo metu mokytojo Kurt Kusat (vok.) šeima pasitraukė į Vokietiją. Mokykla po Antrojo pasaulinio karo nebuvo atidaryta. Kaime yra išlikusios senosios evangelikų liuteronų kapinės.

Naudoti šaltiniai čia.

Informaciją parengė Zofija Genutienė, 2022