Mažaičių kaimas

Mažaičiai (vok. Maszaiten, Maszeiten), kaimas Pagėgių savivaldybėje, Stoniškių valsčiuje, vienas kilometras į šiaurę nuo Stoniškių geležinkelio stoties. XIX a. pradžioje kaime buvusiose 9 nuomojamose sodybose buvo 61 gyventojas. To paties amžiaus viduryje jau buvo 18 sodybų su 70 gyventojų. Vaikai lankė mokyklą netoliese, Rukuose. XIX a. pabaigoje kaimo žemių pietiniu pakraščiu buvo nutiestas geležinkelis ir plentas Klaipėda-Tilžė. Rytiniu kaimo pakraščiu ėjo plentas Stoniškiai-Katyčiai.  1905 m. Mažaičiuose buvo 118 gyventojų, pusė jų save laikė lietuvių kilmės, o kita pusė save traktavo kaip vokiečius.

Išlikusiuose žemėlapiuose nurodoma, jog šiame kaime buvo ir Mažaičių dvaro sodyba, 1815 m. bajoriškame dvare gyveno 6 žmonės. Daugiau žinių apie šį dvarą neaptinkama, galimai jo valdas perėmė valstiečiai. Kaimo teritorijoje buvo išsibarstę daug vidutinių bei smulkesnių sodybų, visur plytėjo daug medžių, kurie saugojo nuo vėjų. Dauguma gyvenamųjų namų buvo mediniai, dengti raudono molio čerpėmis. Gyvenamieji namai buvo pritaikyti gyventi dviem šeimoms, namą į dvi dalis dalino bendras koridorius. Visuose kambariuose sudėtos medinės grindys. Ūkiniai pastatai (pvz., tvartai) buvo statomi iš degtų raudono molio plytų. Kiekvienas gyventojas savo žemėje buvo įsirengęs paviršinio vandens nuleidimo griovelius ir stropiai stebėjo, kad vanduo dirvose neužsistovėtų. 1944 m. spalį, karo frontui priartėjus prie Mažosios Lietuvos, visiems gyventojams buvo įsakyta evakuotis. Už nepaklusnumą grėsė sušaudymas. Viską palikę, mažaitiškiai pasitraukė. 1945 m. pavasarį kaimą užplūdo pirmieji naujakuriai. Rukų valsčiaus valdininkai inventorizavo visą paliktą turtą ir dalino jį atvykėliams. Buvo galima gauti ne tik sodybą, žemės ūkio padargų, bet ir neribotais kiekiais nuomotis pievų bei ganyklų žemes. Viskas pasikeitė, kai 1948 m. buvo įkurtas kolūkis „Naujas gyvenimas“ ir Mažaičių kaimo gyventojai buvo verčiami į jį stoti. Už nepaklusimą buvo grasinama tremtimi į Sibirą, kalėjimu ir pan. Apmokėjimas už darbą buvo labai menkas. Padėtis pagerėjo įsteigus valstybinį ūkį. Dalis senųjų namų sunyko veikiami laiko, klimato veiksnių ir neatsakingai besielgiančių gyventojų. Tačiau nereikėtų šio pastatų nusidėvėjimo suabsoliutinti, kadangi kai kurie gyventojai   sodybas gražiai prižiūrėjo, kiti – renovavo jas pagal savo poreikius. Taipogi buvo pastatyta daug „Alytaus“ tipo ir monolitinių namų, iškilo du „aštuonbučiai“ mūriniai pastatai prie kelio į Katyčius. Senojo kaimo autentikos beliko mažai. Mažaičių kaime gyvena nemažai darbščių ūkininkų: Gintautas Ališkevičius, Vytautas Ališkevičius, Antanas Baltutis, Jonas Dambrauskas ir kiti. Vytautas Ališkevičius augina daug veislinių arklių, yra Lietuvos sunkiųjų arklių asociacijos narys, dalyvauja įvairiose parodose, respublikinėse arimo arkliais varžybose. 1957 m. geologų iniciatyva čia buvo aptiktas opokos telkinys. Nors pavadintas Stoniškių vardu, jis randasi dviejų Pagėgių savivaldybės kaimų – Mažaičių ir Aleknų – teritorijose. Mažaičių opokos karjeras pradėtas eksploatuoti 1989 m. Nuo 1994 metų opokos gavyba ir eksploatacija pamažu buvo stabdoma. 2020 m. naujai renovuotame (buvusiame medicininei priežiūrai skirtame, o vėliau – nebenaudotame)  pastate įkurti bendruomeniniai vaikų namai.

Mažaičių kaime 1902 m. gimė ir gyveno lietuvininkė aktyvistė, draugijos „Santara“ Rukų „Ąžuolo“ skyriaus pirmininkė Marija Liolytė (vok. Lole). Kaime gyvena ir kuria kraštotyrininkas, poetas, Pagėgių krašto literatų sambūrio narys Bronius Bagdonas (g. 1936 m.) 2021 m. išleistos  šio metraštininko knygos „Pagėgių krašto kaimai“ dvi dalys. 2022 m. išleista šio kūrėjo eilėraščių knyga „Tyliai ošia šilai“.

Naudoti šaltiniai čia.

Informaciją parengė Zofija Genutienė, 2022