Berštininkų kaimas

Koordinatės: 55.198648 21.742981

Objekto adresas: Berštininkų k., Stoniškių sen., Pagėgių sav., LT- 99309

Savivaldybė: Pagėgiai

Berštininkai (vok. Bersteningken) – kaimas randasi Gėgės upės dešiniajame krante, 2,5 km į rytus nuo Plaškių. Vokiečių valdymo laikotarpiu (iki 1944 m.), kaimas priklausė Plaškių seniūnui ir Plaškių bažnytinei parapijai. Nuo 1947 m. šis kaimas priskirtas Stoniškių valsčiui. Vietovardis kilęs iš senažodžio beržta – žemė, kurioje auga beržai. Istoriniuose šaltiniuose kaimas pirmą kartą paminėtas 1702 m., o sekantį – 1709-1711 m. Tačiau manoma, kad tai yra žymiai senesnė gyvenvietė negu ji buvo pradėta minėti istoriniuose šaltiniuose. 1785 m. kaime buvo 25 sodybos, 1818 m. – 29 sodybos. Aukštesnėse vietose buvo įsikūrę apie 30 vidutinių ir didesnių Berštininkų viensėdžių, vėjo malūnas ir vėjo jėgainė. Žemumoje ant kalvelių buvo Mažieji Berštininkai, kuriuos sudarė 5 pievininkų sodybos. 1905 m. šiuose dviejuose kaimuose gyveno daugiau nei 400 žmonių. Dauguma gyventojų priklausė Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčiai. Kaimas dažnai nukentėdavo nuo pavasarinių ar lietingų metų potvynių –tuomet kai kuriose vietose vandens gylis siekdavo 2-4 metrus. Siekiant apsisaugoti nuo potvynių, kiekviena sodyba arba jų grupės turėjo „pramynę“ net po keletą atsarginių kelių. Žemesnėse vietose įrengti pylimai tarnavo kaip puiki susisiekimo priemonė. Vokiečių laikais Berštininkai turėjo du pavadinimus – tai Didieji ir Mažieji Berštininkai (vok. Gross und Klein Bersteningken). Didžiuosiuose Berštininkuose (vok. Gross Bersteningken) dvaras susikūrė po baudžiavos panaikinimo Prūsijoje. Išlikusiuose dokumentuose dvaro savininkais nurodomi Ernstas Klamantas (vok. Ernst Klamant) ir Richardas Langutis (vok. Ricard Languth). 1938 m. Mažieji Berštininkai buvo sulietuvinti ir pradėti vadinti Berštininkėliais. Maždaug nuo XX a. vidurio teliko tik vienas kaimo pavadinimas – Berštininkai. 1941 m. kaime buvo 333 gyventojai. 1992 m. kaime buvo tik 10 sodybų ir 19 senų pastatų. 2007 m. į vieną sujungtuose kaimuose gyventojų jau buvo mažiau nei penkios dešimtys.

Iš Berštininkų yra kilusi garsi lietuvininkų Gailių giminė. Tėvas Martynas Gailius (1857-1944 m.) buvo pavyzdingas ūkininkas, aktyvus lietuvių draugijų „Birutė“ ir „Sandora“ narys, užauginęs tris sūnus – Valentiną, Viktorą ir Albiną. Sūnus Valentinas Gailius (1887-1935 m.) – evangelikų kunigas, teologas, Klaipėdos krašto parapijose stiprinęs lietuvybę. Sūnus Viktoras Gailius (1893-1956 m.) – itin plačių interesų žmogus, teisininkas, politikas, diplomatas, 1923-1925 m. Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas, 1938-1939 m. – gubernatorius. Sūnus Albinas (Alvinas) Gailius (1895-1942 m.) – Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanoris, Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, 1923-1938 m. Klaipėdoje dirbęs administracinį darbą, nacistų įkalintas ir žuvęs Dachau (Vokietija) koncentracijos stovykloje. Berštininkėliuose gimė Gustavas Juozupaitis (1895-1954 m.) – populiarus to meto poetas (slapyvardžiu Sėjus), „Aukuro“ ir Kristijono Donelaičių draugijų, „Santaros“ sąjungos aktyvus narys, Tautinio banko Klaipėdoje steigėjas ir direktorius. Berštininkuose gyveno dailininkas, skulptorius, pedagogas Aloyzas Toleikis ir fizikas, matematikas, pedagogas Mindaugas Stakvilevičius. Berštininkuose gimė Klaipėdos gidų gildijos narė, ekskursijų vadovė, gidė, Mažosios Lietuvos istorijos žinovė, Pagėgių krašto muziejininkė, kraštotyrininkė Giedrė Skipitienė (1952 m.).

Informaciją parengė Zofija Genutienė, 2022

Susiję Maršrutai

Šaltiniai

No Images

Loading Maps