Paminklas dr. Jonui Basanavičiui

Jonas Basanavičius (1851–1927) – Lietuvos visuomenės, kultūros, politinis veikėjas, mokslininkas, istorikas, gydytojas, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos nacionalinio judėjimo veikėjas, aušrininkas, mokslų daktaras.
J. Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime (Vilkaviškio apskritis). Baigė Marijampolės gimnaziją, Maskvos universitetą (gavo gydytojo diplomą). 1883 m. parengė pirmuosius „Aušros“ numerius.
1880–1905 dirbo Bulgarijoje gydytoju. Parašė studiją apie Bulgarijos sanitarijos būklę, rašė mokslinius straipsnius spaudai, kaip mokslininkas išgarsėjo ne tik Bulgarijoje, bet ir Vakarų Europoje.
1905 m. grįžo į Lietuvą, su pertraukomis gyveno Vilniuje. Tyrė Lietuvos istoriją, kultūrą, rinko tautosaką, rūpinosi liaudies švietimu. Jo iniciatyva 1907 m. įkurta Lietuvos mokslo draugija (buvo šios draugijos pirmininkas), redagavo draugijos leidinį „Lietuvių tauta“. Vertingiausia rašytinio palikimo dalis yra jo sudaryti ir išleisti tautosakos rinkiniai.
J. Basanavičius buvo 1917 m. įvykusios Lietuvių konferencijos pirmininkas, vėliau – Lietuvių Tarybos narys, pasirašęs Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
Signataras parengė darbą „Iš Palangos istorijos“. 1922 m. šis pranešimas buvo išleistas atskiru leidiniu; tai buvo pirmoji studija apie Palangą. J. Basanavičius Palangoje lankėsi 1924 m. vasarą, kai gydėsi Palangos karo sanatorijoje.
Įamžindami tautos patriarcho atminimą, palangiškiai 1924 m. buvusį Tiškevičių bulvarą pavadino dr. J. Basanavičiaus vardu (dabar – J. Basanavičiaus gatvė).
A. J. Basanavičius mirė 1927 m. vasario16 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.
Palangoje, Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje 2002 m. pastatytas paminklas dr. J. Basanavičiui. Biustas išlietas iš bronzos pagal Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune saugomą gipsinį originalą. Jo autorius – tarpukario metais kūręs žymus lietuvių skulptorius Juozas Zikaras (1881–1944). Žinoma, kad skulptoriui pozavo pats J. Basanavičius. Paminklas iškilmingai atidengtas 2002 m. (architektas – Vytautas Moncevičius). Paminklą pašventino Palangos klebonas Vytautas Petrauskas

 Parengta 2017 m.

 Papildyta 2022 m.