Jūros tiltas

Grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva 1882 m. pastatytas 380 m medinis tiltas, atlikęs prieplaukos funkciją. Grafas turėjo laivą „Feniksas“ („Phoenix“), kuriuo išveždavo Vilimiškėje pagamintas plytas, kartais grūdus, medieną. Plytos siauruoju geležinkeliu (vagonus traukdavo arkliai) buvo atvežamos iki pat tilto pradžios. Čia produkcija perkraunama į vežimėlius ant bėgių ir jais stumiama į prieplaukos galą, kur sukraunama į laivą.

Apie 1889–1892 m. garlaivis „Feniksas“ du kartus per savaitę kursuodavo tarp Palangos ir Liepojos, gabendamas poilsiautojus, prekes ir plytas. Kelionė iš Liepojos trukdavo 5 valandas.

XIX a. pabaigoje dėl susidariusių seklumų tiltą bandyta prailginti, tačiau uostą povandeninėms srovėms užnešus smėliu, laivams švartuotis galimybės neliko. Tilto funkcija liko tik pramoginė. Nuo 1892 m. jūros tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Jo priekyje 1905 m. pastatyta nedidelė, keturkampė, uždengta dvišlaičiu stogu stoginė, ir pats tiltas atrodė lyg aukšta medinė platforma Baltijos jūroje. Už užlipimą ant tilto nereikėjo mokėti jokio mokesčio, o stoginėje poilsiautojai galėjo pasislėpti, staiga užėjus lietui. 1932 m., atlikus kapitalinį tilto remontą, ant jo pastatyta kavinė ir kioskas, mėgstantiems vandens pramogas – įrengtas tramplynas, kiek toliau – restoranas su muzikos ir šokių sale, šalia įrengtos kabinos su išėjimu į jūrą. Aplink tiltą pradėjo drauge maudytis vyrai ir moterys. Sovietiniais metais tiltas tęsė pramoginę funkciją, poilsiautojams buvo siūlomi pasiplaukiojimai laivu.

Dabartinio tilto, užbaigto 1998 m., ilgis – 470 m, jis pastatytas ne ant senojo liekanų, bet šalimais. 2005 m. pertvarkytos jūros tilto prieigos. Pietinėje, kairėje pusėje įrengta ovalo formos aikštelė su suoliukais, paplatinta ir šiaurinė tako pusė. Tiltas tapęs neatsiejama kurorto dalimi, traukiantis poilsiautojus pasiklausyti jūros ošimo, o vakarais, įsitaisius ant suoliukų, pasigėrėti besileidžiančios saulės vaizdais.

Parengta 2022 m.