Vanagų kaimo etnografinės kapinės

Vanagų kaimo etnografinės kapinės iki šiol veikia kaip Vanagų parapijos kapinės. Jose palaidota nemažai žymių Mažosios Lietuvos žmonių. Tarp jų ir Ievos Simonaitytės globėjas, kunigas Emil Rudolf Hugo Bleiweiss (Bleiveisas), kuris 1905 – 1913 metais dirbo Vanagų parapijoje. Energingas dvasininkas pirmasis pastebėjo ir įvertino išskirtinius mažosios Ėvikės gabumus, ją globojo, pasirūpino, kad būtų išsiųsta gydytis į Angenburgą. 1913 metais buvo perkeltas į Vyžių parapiją, kur po poros metų pasiligojęs mirė. I. Simonaitytė visą gyvenimą jautė dėkingumą šiam kunigui. Karo metais Vyžių bažnyčia buvo apgadinta, vėliau joje įrengtas grūdų sandėlis, per šventorių, kuriame Emilis Bleiweissas buvo palaidotas, važinėjo traktoriai. 1970 metais, reaguodama į šią situaciją, Ieva Simonaitytė nusprendė mylimo geradario palaikus perlaidoti Vanagų kapinėse, organizavo paminklo statybą.
Vanagų kapinėse yra kenotafas su užrašu: „Ėtmė Budrienė. Simonaičių šeima“. Tai Ievos Simonaitytės motinos simbolinis kapas. Ėtmė Budrienė mirė Vilniuje 1941 metais, palaidota K. Kalinausko gatvės kapinėse. Antkapis nebuvo pastatytas, todėl kapo vieta taip ir dingo dukterims iš akių. Vėliau šios kapinės iš viso panaikintos, o jų vietoje iškilo Santuokų rūmai. Ėtmei Budrienei kenotafą giminaičiai Vanagų kapinėse pastatė jau po Ievos Simonaitytės mirties.
Šiose kapinėse ilsisi dauguma artimiausių Ievos Simonaitytės giminaičių. Tarp jų rašytojos motinos seserys Ilžė Šauklienė ir Marė Dūdjonienė su šeimomis, motinos brolis Jokūbas Simonaitis. Kapinėse yra išlikusių tradicinių Mažosios Lietuvos sentkapių – krikštų.

Parengta 2017 m.