Paminklas Vladui Putvinskiui-Pūtviui

1930 m. tauragiškiai pirmieji Lietuvoje įamžino Šaulių sąjungos įkūrėjo, tautos ideologo, literato ir knygnešio V. Putvinskio-Pūtvio (1873–1929) atminimą. Ties dabartine Jūros bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryža nuo XIX a. vidurio stovėjo paminklas Rusijos imperatoriui Nikolajui I. Pirmojo pasaulinio karo metais jis iš dalies buvo sunaikintas. Tauragės šauliai, panaudodami likusias senojo paminklo dalis, 1929 m. čia pastatė iš esmės naują monumentą, dedikuotą Lietuvos šaulių sąjungos sukūrimo dešimtmečiui. 1930-aisias, ant šio paminklo, nuėmus viršuje buvusį betoninį kryželį, buvo pastatytas V. Putvinskio-Pūtvio biustas (autorius nežinomas). Pirmosios sovietų okupacijos metais biustas buvo nuverstas, o 1944 m. sovietų kariai sudaužė bei netoliese užkasė ir postamentą.
1989 m. tauragiškiai šauliai ir Sąjūdžio tarybos aktyvistai atkasė sudaužyto paminklo dalis ir, vadovaujami tautodailininko Antano Bagdono, atstatė paminklą tokį, koks jis buvo pastatytas anksčiau. A. Bagdonas, padedamas Roberto Krapo, nulipdė paminklo bareljefus ir nuliejo biustą. Visos pirmojo paminklo nuolaužos bendru sutarimu buvo užkastos prie atstatyto paminklo. 1990 m. rugpjūčio 19 d. atkurtas paminklas buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas.
Vladas Putvinskis-Pūtvys gimė 1873 m. spalio 6 d. Rygoje. Pūtvinskių giminės istorija siejasi su Tauragės apskritimi. Šilalės rajone, ant Indijos piliakalnio, stovėjo karšuvių Pūtvės pilis, o šalia esančiame Pūtvės kaime iki XVIII a. vidurio gyveno V. Putvinskio-Pūtvio protėviai. Baigęs žemės ūkio mokslų studijas V. Putvinskis-Pūtvis nuo 1896 m. ūkininkavo Šilo Panevėžupio ir Graužikų dvaruose (Kelmės r.), kuriuose diegė agronomijos naujoves, kooperacijos idėjas, buvo tvenkinių žuvininkystės pradininku Lietuvoje. Putvinskių dvaras buvo tapęs lietuvybės ir knygnešystės centru Žemaitijoje. 1919 m. kartu su bendraminčiais V. Putvinskis-Pūtvis įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą, buvo jos pirmininkas ir ideologas. Už nuopelnus atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę 1928 m. buvo apdovanotas DLK Gedimino II-ojo laipsnio ordinu. Mirė 1929 m. kovo 5 d. Kaune. Palaidotas Kelmėje.

Parengta 2018 m.