Paminklas pirmajam viešam lietuviškam spektakliui „Amerika pirtyje“

Po 1863 m. sukilimo, Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo (Михаил Николаевич Муравьëв, 1796–1866) 1864 m. birželio 17 d. nurodymu uždrausta lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, kiek vėliau – visus lietuviškus leidinius. Draudimas galiojo Didžiojoje Lietuvoje. Mažiau ribojimų buvo Palangos valsčiuje, kuris nuo 1819 m. priklausė Kuršo gubernijai, todėl Palanga tapo knygnešių, kurie gabeno draudžiamą lietuvišką spaudą iš Mažosios Lietuvos, perėjimo punktu. Spaudos draudimo metais (1864–1904) augo lietuvių savimonė ir nacionalinis nepasitenkinimas carine priespauda. 1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje suvaidintas pirmas viešas lietuviškas spektaklis pagal brolių Antano ir Juozo Vilkutaičių, pasivadinusių Keturakio slapyvardžiu, pjesę „Amerika pirtyje“. Spektaklis suvaidintas grafų Tiškevičių sandėlyje netoli tilto. Vaidinimą režisavo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Povilas Višinskis, leidimu ir organizaciniais dalykais rūpinosi gydytojas Liudas Vaineikis, vaidino vietiniai palangiškiai progimnazijos moksleiviai Gabalis ir Kuizinas bei suvažiavę iš Lietuvos inteligentai: studentai Povilas Višinskis, Vladas Mongirdas ir Petras Avižonis, teisininkas Augustinas Janulaitis, kretingiškis pirklys Edvardas Empacheris, Jadvyga Teofilė Juškytė, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė. Daktarai Žalnierūkynas ir Feliksas Janušis buvo sufleriais. 1969 m. istorinis įvykis Palangoje paminėtas, atidengiant Viktorijos Vildžiūnaitės sukurtą medinę stelą, o 1989 m., minint spektaklio 90-ąsias metines, Jūratės ir Kastyčio skvere atidengta Regimanto Midvikio sukurta granitinė stela.

1993 m. paminklas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Nuo 2004 m. knygnešystė – unikalus ir pasaulyje neturintis atitikmenų reiškinys – įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.

Parengta 2022 m.