Memorialas „Kančia“

1993 m. rugpjūčio 22 d. skverelyje, esančiame I. Kanto ir S. Daukanto gatvių kampe, iškilmingai atidengtas ir pašventintas memorialas „Kančia“. Bronzinė vyro figūra, lietuvių liaudies skulptūrai būdinga Rūpintojėlio siluetą primenanti poza, tačiau galvą spaudžia ne erškėčių vainikas – ji suveržta metaliniu lanku. Skulptūra vaizduoja kalinį, po tardymo grąžintą į kamerą. Prieš skverelį esančiame pastate, S. Daukanto gatvė 8, pirmaisiais pokario metais buvo įsikūręs NKVD, I II aukštuose – tardymo kambariai, rūsiuose – kankinami tardomieji.

Projekto autorius – klaipėdietis architektas Gytis Tiškus. Skulptorius – Juozas Genevičius. Skulptūrai sukurti ir pastatyti buvo renkamos aukos. Aukojo buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, gyvenantys ne tik Klaipėdos mieste.

Iš visos Lietuvos likę gyvi tremtiniai, kaliniai ar jų giminės suvežė juodo granito ir lauko akmenis su iškaltomis nukankintųjų pavardėmis, tremties ar kankinimo vietų pavadinimais. Tokių akmenų yra 671.

2019-2020 m. skveras buvo rekonstruotas. Ant grindinio suformuotas stilizuotas žemės pusrutulio atvaizdas, o jame įmontuotų mažų šviesos šaltinių pagalba geografiškai atvaizduotos Lietuvos piliečių tremties ir įkalinimo vietos. Granito plokščių siūlės atkartoja meridianus ir lygiagretes, stilizuotame žemės pusrutulio atvaizde išryškinta Lietuva, kuri apšviečiama gintaro spalvos šviesa. Tarp aukuro ir ąžuolo pastatytas metalinis kryžius – simbolinis. Jis – iš autentiškų geležinkelio bėgių, nes tremiamieji iš Lietuvos į Sibirą buvo baisiomis sąlygomis vežami traukiniais.

1941–1952 m. iš 132 tūkst. išvežtųjų amžinai tremčiai 28 tūkst. mirė nuo ligų, bado ir nepakeliamo darbo. Dar apie 50 tūkst. ilgai negalėjo grįžti arba visiškai negrįžo į Lietuvą. Šiame skvere birželio 14 dieną minima Gedulo ir Vilties diena, kuri Lietuvoje paskelbta 1989 m. (1941 06 14 masinio trėmimo pirmoji diena).

Parengta 2014 m., papildyta 2025 m.