Klaipėdos žydų bendruomenės būstinė, maldos namai bei žydų kapinės

XIX a. pradžioje žydų kapinėms Memelyje įrengti buvo skirtas ravelinas (miesto gynybinio pylimo įrenginys). Pirmieji palaidojimai minimi 1823 m. Kapinės buvo pirmoji trijų Memelio žydų bendruomenių (lietuvių, lenkų ir vokiečių) bendra religinė institucija. XIX a. viduryje kapinės buvo aptvertos tvora, pastatytas apeiginis pastatas su užrašu “Bet Olam” (Amžinybės namai). Bėgant laikui kapinės buvo padidintos tris kartus. Kapinių teritorija buvo suskaidyta pailgais kvartalais.
Sovietmečiu žydų kapinių teritorijoje buvo įkurta radijo trukdžių stotis su aukštomis metalinėmis antenomis, ritualinio pastato vietoje pastatytas administracinis pastatas. Beveik visi antkapiniai paminklai buvo sunaikinti, o kai kurie įmūryti į didžiulius betoninius blokus, kurie tarnavo kaip antenos pamatas. Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. radijo stotis panaikinta, kapinių teritorija aptverta, išlikusios antkapinės plokštės (apie 30 antkapinių paminklų fragmentų) įmūrytos į atminties sieną (autorius architektas S. Manomaitis). Buvusiame radijo stoties pastate šiuo metu įsikūrusi Klaipėdos žydų bendruomenė, veikia sinagoga. Pasodinta tujų alėja – prisimenant Klaipėdos krašto gyventojus, kurie rizikavo savo gyvybe, gelbėdami žydus. Po kiekvienu iš 29 medžių įrengtas atminimo ženklas su Pasaulio teisuolio vardu.
Šiuo metu į Kultūros vertybių registrą įrašyta žydų kapinių teritorija apima apie 13 000 kv.m.

Parengta 2016 m.