Klaipėdos santuokų rūmai

Koordinatės: 55.713063 21.128205

Objekto adresas: Šimkaus g. 11, Klaipėda, Lietuva

Savivaldybė: Klaipėda

Naujojo viešbučio „Klaipėda“ projektavimas ir statyba (1980–1985) patikėta žymiam Klaipėdos architektui Alfredui Gyčiui Tiškui. Nors istorinė vieta kėlė nemažai dilemų (teko nugriauti čia stovėjusią vieną pirmųjų Prūsijos teritorijoje, XIX a. statytą gaisrinę), tačiau viešbutis kurtas Civilines metrikacijos biuro pastatą – Klaipėdos santuokų rūmus 1975 m. suprojektavo Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus architektas Ramūnas Kraniauskas kartu su konstruktoriumi Tautvydu Tūbiu.
1980 m. pastatyti santuokų rūmai Klaipėdoje tapo vienu iš ryškiausių naujosios visuomeninės architektūros pavyzdžių. Pastato kompozicija yra laužyto tūrio, tačiau pagrįsta simetrine pusiausvyra. Rūmų išorei būdingi išsikišantys kabantys tūriai, laipsniškas aukštingumo didėjimas. Pastatas nuo 11 metrų aukščio ties įėjimu palaipsniui aukštėja iki apeigų salės. Vėlyvojo modernizmo estetiką iliustruojančios formos papildytos regioniniu atspalviu, čia matome Klaipėdai būdingą raudonų plytų mūrą. Pastatą puošia tik pamariui būdingas elementas – vėtrungė.
Rūmų išorinėje apdailoje vyrauja granitas, o viduje – marmuras, atvežtas iš Sankt Peterburgo. Interjere iškilmingą nuotaiką kuria gausi to meto taikomosios dailės kūrinių, originalių baldų ir šviestuvų kolekcija. Baldai, kuriuos suprojektavo pastato architektas R. Kraniauskas – pusiau kieti, griežto charakterio, suteikiančio patalpai oficialumo ir monumentalumo. Originaliai suprojektuotos ir pagamintos netgi durų rankenos (skulptorius Justas Mickevičius). Pastatas papuoštas 1984 m. Gintautėlės Laimutės Baginskienės sukurta vitražine kompozicija, kuri vaizduoja dviejų žmonių sąjungą, jaunąją ir jaunąjį. Nors skirtingų autorių kūryba visumoje sudaro gan eklektišką darinį, tačiau tai yra vienas originaliausių to laikmečio interjerų, iliustruojančių to meto šventinės aplinkos sampratą.
Išlaikant rūmų architektūros dvasią sutvarkyta ir aplinkinė aikštė. Priešais paradinį įėjimą įrengti du baseinai ir automobilių stovėjimo aikštelė, teritorija aptverta tos pačios stilistikos raudonų plytų tvora su stilizuotais bokšteliais. Santuokų rūmų pietinėje pusėje, augalais apsodintoje nišoje, 1991 m. pastatyta skulptoriaus Leono Žuklio skulptūra „Svaja“. Ilgainiui ji tapo būtinu vestuvinių fotografijų atributu.
To meto spaudoje santuokų rūmus projektavęs architektas teigia, jog: “patys rūmai turi simbolizuoti per jungtuves duoto pasižadėjimo neliečiamumą, skaistumą, iš čia kilo sprendimas atskirti apeigų rūmus nuo administracinio korpuso. Dviaukštis administracinis pastatas uždara galerija sujungtas su apeigų sale. Santuoka yra dviejų žmonių susijungimas į vieną šeimą. Iš čia kilusi antroji mano sprendimo idėja, kurią stengiausi įkūnyti pačių rūmų architektūroje. Paradinį įėjimą akcentuoja du skulptūriniai tūriai, sudarą kažką panašaus į vartus. Jie dar nesujungti į vieną visumą, kaip kad ir ateinanti pora. Pakilus laiptais įeinama į pirmąją laukiamąją salę. Jos centre svečius pasitinka balto marmuro skulptūrinė grupė, vaizduojanti šeimą: vyras, moteris ir vaikas. Skulptūros autorius – klaipėdietis dailininkas A. Bosas. Siena šalia skulptūros papuošta gobelenu pavasario ir jaunystės tema (autorė Regina Sipavičiūtė). Kairėje į viršų veda laiptai, prie kurių suprojektuotas baseinukas. Laiptai veda į antrojo aukšto laukiamojo salę, prie kurios prijungti jaunosios ir jaunojo kambariai, kuriuose jie gali pasiruošti prieš ceremoniją. Iš laukiamojo einama į registracijos patalpą ir apeigų salę. Salės gale suprojektuota šešių metrų skersmens niša su vitražiniais langais. Joje įrengta pakyla ir pusiau apvalus stalas, prie kurio vyksta santuokos ceremonialas. Pakilią nuotaiką kuria pritemdyti laukiamieji kambariai ir sniego baltumo apeigų salė. Visos patalpos aukštėja tolygiai ceremonialo eigai. Apeigų salėje įrengtas balkonas vargonams ir fotografui. Po santuokos jaunieji su palyda nusileidžia kitais laiptais ir išeina per kitas duris.“
„Norėjau, kad būtų kaip bažnyčia“, 2020 m. pasakodmas apie savo svarbiausią architektūrinį kūrinį Klaipėdos mieste, teigia architektas R. Kraniauskas.
1980–1990 m. šiuose santuokų rūmuose per metus buvo sutuokiama apie 2200 porų, o šiuo metu įregistruojama vidutiniškai po 1250 santuokų per metus. Nors yra galimybė santuoką registruoti bet kurioje jaunavedžių pasirinktoje vietoje, apie 70 proc. visų porų renkasi tai padaryti santuokų rūmuose.
Klaipėdos santuokų rūmų pastatas jo statymo metu buvo vienas brangiausių statinių Klaipėdoje, jo sąmatinė vertė 476.700 rublių. Rūmų tūris – 7,965 kubiniai metrai. Santuokų rūmai buvo ir yra vienas svarbiausių Mažvydo alėjos akcentų. Kiti architekto R. Kraniausko darbai: kino teatrai „Žemaitija“ (1977) ir „Jūratė ir Kastytis“ (1977), vaikų kavinė „Du gaideliai“ (1974), gyvenamasis namas H. Manto ir S. Daukanto gatvių sankryžoje (1977) ir kt.

Parengė Laurencija Budrytė-Ausiejienė, 2020

Susiję Maršrutai

No Images

Loading Maps