Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

Muzikinis teatras Klaipėdoje savo istoriją skaičiuoja jau 200 metų, nuo 1820 m. pastatyto teatro dabartinio Dramos teatro vietoje. Dabartinis muzikinio teatro pastatas iškilo sovietmečiu, pirminė jo paskirtis buvo – Klaipėdos kultūros rūmai. Rūmus 1956–1959 m. suprojektavo kaunietis architektas Algimantas Mikėnas.
Klaipėdos kultūros rūmai – vienas ryškiausių Lietuvos reprezentacinės architektūros ankstyvojo socialistinio modernizmo pavyzdžių. Kaip teigia projekto autorius, „fasadai išspręsti kontrasto principu atitinkamai derinant sunkias (be langų) plokštumas su lengvomis. Taip pat derinant šviesią fasado spalvą su kai kur įvedama raudona ryškia spalva“. Statinio reprezentatyvumui sukurti panaudota gan tipiška funkcionalistinės architektūros tūrinė-erdvinė kompozicija: vertikalioji dalis – 33 m bokštas, kuriame įrengtas elektroninis laikrodis, – derinama su horizontaliąja, repeticijų patalpoms ir administracijai skirta dalimi. Dydžių proporcijos gana artimos socrealizmo architektūrai, t.y. horizontalioji dalis pakankamai aukšta, besilygiuojanti į aplinkinius stalininio laikotarpio pastatus, tad nors kompozicinės išraiškos priemonės modernios, modernizmui būdingo kontrasto tarp dviejų tūrinių dalių nėra, o bokštas tėra akcentas. Bokšto padėtis ir aukštis pasirinkti siekiant pabrėžti, išryškinti centro vietą miesto siluete, taip pat vietą dviejų svarbių miesto arterijų: H. Manto g. ir skvero, vedančio prie vienintelio išėjimo į marias.
Kultūros rūmai buvo pastatyti ant iki XVIII a. vidurio gyvavusio, šalia esantį Biržos tiltą saugojusio, gynybinio įtvirtinimo – ravelino (grioviais apsupto trikampio formos pylimo). Sudėtingam 918 polių pamatui įrengti buvo skirta 600 tūkstančių rublių. Statant kultūros rūmus to meto spaudoje buvo rašoma: “Kaip atrodys miesto kultūros namai? Jų fasadai yra sunkių, belangių plokštumų, apdailintų granito tinku, derinys su lengvomis plokštėmis, kur vyrauja stiklas. Kampinis bokštas pabrėžia dviejų svarbiausių miesto magistralių sandūrą. kartu visos vidinės bokšto patalpos skiriamos choro, muzikos ir dramos ratelių, dailės studijos užsiėmimams. Dengta viršutinė bokšto aikštelė skiriama turistams susipažinti su bendru miesto vaizdu. Kultūros namai turi du įėjimus. Iš Laivų gatvės per kasos ir rūbinės patalpas patenkama į žiūrovų salę su balkonu. joje numatyta 670 vietų, ji skiriama tiek teatro vaidinimams, tiek ir kino filmams demonstruoti. Iš aikštės – įėjimas į pastato klubo dalį. Čia be administracinės-ūkinės dalies yra biblioteka, poilsio kambariai, mažoji salė-auditorija su savo vestibiuliais ir rūbinėmis. Be to, yra fizkultūrinė grupė su užpakaliniu įėjimu. Sporto salė esanti pirmame aukšte, po žiūrovų sale, skiriama daugiausiai treniruotėms. Kieme yra tinklinio aikštelė. Kultūros namų statyba atsieis apie 5 milijonus rublių.“
Statant šį pastatą pirmą kartą panaudota daugiau kaip 12 tūkstančių kubinių metrų surenkamojo gelžbetonio. Tuo tarpu fasadas, daugiau kaip 4 tūkstančiai kvadratinių metrų mūro, nutinkuotas gan brangiu granitiniu tinku. 1963 m. eksploatuoti atiduotas objektas buvo vienas įspūdingesnių modernistinės stilistikos visuomeninės paskirties pastatų, o kartu tai buvo ir didžiausi kultūros rūmai Lietuvoje.
1987–1988 m. pastatas pritaikytas Muzikiniam teatrui (arch. Linas Jurgaitis ir Vitalijus Žavridas), muzikinio teatro branduolį sudarė 1956-1986 m. veikęs Klaipėdos liaudies operos teatras. Iki 1991m. teatrui vadovavo režisierius Gintas Žilys. Pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis – A. Žigaitytės opera „Mažvydas“ įvyko 1988 m. balandžio 23 d.
Bėgant laikui pastatas išlaikė savo kultūrinę funkciją, tačiau jo forma ir interjerai kito. 2018 m. pradėti didelės apimties Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos darbai. Atliekant rekonstrukcijos darbus, archeologinių kasinėjimų metu po pagrindine sale surastas sidabrinių monetų lobis – tai Prūsijos karalystės grašiai, kaldinti 1780 m., taip pat puikiai išlikę sveiki XVII a. krosnies kokliai su dvigubo erelio atvaizdu, senoviniai odiniai batai, gėrimų buteliai ir kiti radiniai. Archeologai po žeme aptiko ir šioje vietoje buvusio žaliojo sandėlio polius, ir kito, XX a. pradžios pastato likučius. Po šešerių metų, 2024 m. balandžio 20 d. duris atvėrė rekonstruotas Klaipėdos muzikinis teatras.

Parengė Laurencija Budrytė-Ausiejienė 2020 m., redaguota 2024 m.