Klaipėdos gaisrinė

1854 m. spalio 4 d. Klaipėdoje, W. Muttray priklausiusiame sandėlyje, kilo gaisras. Manoma, kad jame buvo laikoma arba mediena, arba kanapės ir lajus. Sandėlis stovėjo netoli Senosios balasto aikštės. Pučiant nepalankiam vėjui, ugnis greitai išplito. Gaisrą užgesinti pavyko tik kitos dienos rytą. Miestui padaryta itin didelė žala: pietiniame Danės krante sudegė beveik visi prie upės stovėję sandėliai, svarbūs pastatai – bažnyčios, muitinė, miesto svarstyklės, teatras, mokyklos, be namų liko 516 šeimų.

Iki didžiojo gaisro, Klaipėdos mieste gaisrinės nebuvo. Gaisrų prevenciją užtikrino vadinamieji purkštuvų namai (Spritzenhauser), kuriuose buvo įrengta elementari gesinimo įranga ir 10 purkštuvų. Pagal tuo metu galiojusias gaisro gesinimo taisykles didelė dalis pareigų buvo priskirta patiems gyventojams.

Po pražūtingo gaisro Klaipėdoje gaisrinės statyba tapo ypač aktuali. Tuomet prevencijos ir gesinimo sistema mieste buvo sukurta pagal Berlyno pavyzdį. Statybos pradėtos 1855 m. rugsėjo mėnesį. Buvo įsigyta nauja įranga, parengtos priešgaisrinės taisyklės, surinkta ir apmokyta gaisrinės komanda. 1856 m. gegužės 4 d. iškilmingai atidaryta naujoji gaisrinė.

Ją sudarė dviaukštis pastatas su budėjimo bokštu ir vieno aukšto pastatas siurbliams bei vežimams laikyti. Laikui bėgant pastarasis buvo perstatytas į garažą, pritaikant patalpas šiuolaikinėms transporto priemonėms. Taip pat buvo įrengti tarnybiniai butai. Vėliau vakarinėje pastato dalyje pristatyta laiptinė, skirta įgūdžių, darbo su kablinėmis kopėčiomis, tobulinimui.

1956 m. rugsėjo mėnesį gaisrinės bokšte įrengtas vokiškas laikrodis, kurio varpas buvo sujungtas su gaisrinės postu. Nuo tada apie gaisrą perspėdavo nebe bažnyčių varpai, o gaisrinės ir Locų bokšto varpų skambėjimas. 1857 m. mieste pradėti įrengti hidrantai.

Nuo 1867 m. gaisrinę telegrafo liniją pradėta jungti su postais mieste: keturi punktai buvo įrengti miesto dalyje į pietus nuo Danės, 1875 m. nutiesta penktoji telegrafo linija – išilgai nuo Danės iki fabriko „Union“. 1878 m. jau buvo prijungta 31 stotis, o gaisrinės budėtojai buvo sujungti su gaisrinės viršininkų ir gaisrininkų butais.

1898 m. įsigytas pirmasis kvėpavimo aparatas. 1900 m. pab. buvo įsigytos „Magirus“ firmos triratės mechaninės arklių traukiamos kopėčios, kurių bendras ilgis buvo 18 metrų. Po metų, buvo nupirktas garinis siurblys, kurio pajėgumas 1000 litrų per minutę. 1902 m. gaisrinė įsigijo du dviračius, tai buvo greičiausia transporto priemonė. 1917 m. gaisrinėje įrengta nauja perspėjimo sistema. 1922 m. įsigytas pirmasis motorizuotas „Daimler“ firmos siurblys, kuris gerokai galingesnis nei arklių traukiami, rankiniai siurbliai.

Prasidėjus antram pasauliniam karui jauni ugniagesiai pašaukti į karinę tarnybą. Tuomet sukurta Saugumo ir paramos tarnyba, kurio buvo įvairių profesijų jau pagyvenę vyrai, turėję pagelbėti gaisrininkams. Tačiau 1944 m. spalio mėnesį, dažnėjant oro antskrydžiams, evakuotas visas miestas.

Sovietmečiu šiame pastate buvo įkurdinti greitosios medicinos pagalbos stoties garažai. 1981 m., nepaisant visuomenės nepritarimo, vietinės valdžios sprendimu pastatas buvo nugriautas, atlaisvinant vietą viešbučio „Klaipėda“ statybai. Prieš nugriaunant pastatą, bokšte buvęs laikrodis buvo demontuotas ir perduotas Laikrodžių muziejui.

Parengta 2025 m.