Jūros upės parkas

Netoli nuo miesto centro, Jūros upės krantine tęsiasi nedidelis 6 ha parkas. Jis prasideda nuo Molupio upelio, o baigiasi ties Vymerio kalnu. Dalis parko medžių pasodinta XVII amžiaus pabaigoje, o kita dalis – prieš ketvirtį amžiaus. Čia auga liepos, tuopos, ąžuolai, pušys. Pasodinta ir atvežtinių medžių: dygiųjų eglių, svyruoklinių gluosnių, europinių ir sibirinių maumedžių. 1988 m. parkas paskelbtas valstybiniu vietinės reikšmės gamtos paminklu.
2011 m. po parko rekonstrukcijos tarp tilto per Jūros upę ir užtvankos bei restorano „Banga“ buvo įrengtas skulptūrinis fontanas „Gyvybės medis“ ir pastatyta dvylika originalių suoliukų iš ąžuolo, granito ir metalo. Suoliukai dekoruoti senosios baltų kultūros simboliais – dangaus šviesuliais (Saulės, Mėnulio, Begalybės arba darnos, Pasaulio medžio, Žalčiuko (gyvatėlės). Šiame parke galima susipažinti su senovės lietuvių Zodiako ženklais ir, remiantis baltų mitologija, išsiaiškinti, ką mums per juos gali pasakyti mūsų protėviai. Originalūs senovės lietuvių Zodiako ženklai buvo aptikti ant Gardino bažnyčios rūsyje surasto senovinio apeiginio XVI a. laikų kaušo.
Fontano skulptūra bei dekoratyviniai suoliukai – paskutiniai Tauragės kraštą savo darbais papuošusio skulptoriaus Stepono Juškos (1953–2015) kūriniai. Šiuos savo darbus tautodailininkas skyrė ne tik miestiečiams bei svečiams, bet ir žymaus, iš Tauragės kilusio metalo skulptoriaus Edmundo Frėjaus atminimui.
Parke dunkso įspūdingo dydžio akmuo, skirtas Tauragės 500 metų jubiliejui. Tai 4,4 m aukščio, maždaug 100 t svorio milžinas, pelnytai vadinamas Tauragės puntuku. 2007 m., pažymėdami išskirtinę miesto sukaktį, jį iš Pagramančio miško atgabeno ir miestui padovanojo Tauragės „Rotary“ klubo nariai.
Šiame parke įrengtoje poilsio zonoje patinka ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Parengta 2018 m.