Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namas

Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – dailininkas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas, profesorius.

Gimė 1876 m. spalio 31 d. Seirijuose (Lazdijų raj.). 1890–1894 m. mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, mokytojavo įvairiose Lenkijos pradinėse mokyklose. Nuo 1899 m. studijavo tapybą Varšuvoje, 1905–1906 m. – privačiose Paryžiaus akademijose. Dailininkas tobulinosi Miunchene, Hamburge (Vokietija). A. Žmuidzinavičius dėstė piešimą Kauno meno mokykloje (1926–1940), Kauno taikomosios dailės institute (1941–1951). 1947 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

Dailininkas aktyviai dalyvavo įvairiose visuomeninėse organizacijose, nacionaliniame išsivaduojamajame sąjūdyje. 1906–1907 m. kartu su bendraminčiais surengė pirmąją lietuvių dailės parodą. Tais pačiais metais Vilniuje įkurta Lietuvių dailės draugija, kurios vienas iš iniciatorių buvo A. Žmuidzinavičius.

Antanas Žmuidzinavičius – Lietuvos TSR nusipelnęs meno veikėjas (1946), Lietuvos TSR liaudies dailininkas (1954), TSRS liaudies dailininkas (1957).

Didžioji dalis dailininko paveikslų – peizažai. Be peizažų, menininkas kūrė temines kompozicijas, tapė portretus, liejo akvareles, iliustravo knygas, piešė plakatus, sukūrė pašto ženklų, lietuviškų pinigų banknotų projektus. 1961 m. dailininkas padovanojo savo kūrinius, rinkinius ir archyvą Lietuvai. Šių vertybių pagrindu 1966 m. Kaune atidarytas M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys – Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus. A. Žmuidzinavičiaus velnių kolekcijos pagrindu 1965 m. Kaune įkurtas Velnių muziejus.

Palanga profesoriui buvo tarsi antrieji namai, rami poilsio ir kūrybos vieta. Jis įsigijo medinę vieno aukšto vilą Palangoje, J. Basanavičiaus g. 42.

Pastatą XX a. pradžioje pastatė grafai Tiškevičiai. Skirtingai, nei daugelis šio laikotarpio statinių, namas istoriškai vertingiausias ne dėl prieškaryje ar tarpukario periodu jame vykusių procesų, tačiau dėl pokarinio jo vaidmens kurorto istorijoje. Pusantro aukšto pastatas yra sudėtingo išplanavimo, su dviem įstiklintomis verandomis. Puošyba – drožinėtos balkonų tvorelės, kai kurie padailinti konstrukciniai elementai. Šiame name nuo XX a. penkto dešimtmečio pabaigos iki mirties vasaras leisdavo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966). Nacionalizuotą pastatą menininkui paskyrė sovietinė valdžia, prieš tai nusavinusi jo kėglinę Birutės alėjoje. Dailininkas suprojektavo ir pristatė mansardą, kurioje įsirengė dirbtuvę. 1949–1966 m. jis vasaromis su šeima gyveno Palangoje, kūrė. 1963 m. Palangoje buvo eksponuota autorinė dailininko paveikslų paroda. Kurortą A. Žmuidzinavičius įamžino paveiksluose: „Palanga. Pajūrio smiltynuose“ (1921), „Ronžės tiltelis“ (1931), „Palangos kopos pavakarėje“ (1936), „Ganykla prie Ronžės upės“ (1937), „Senos pušys Birutės kalne“ (1942), „Palangos kopos“ (1943), „Vilutė Palangoje“ (1949), „Palanga. Tiltas per Ronžę“ (1950), „Palangos pajūris“ (1951) ir kt.

1993 m. dailininko A. Žmuidzinavičiaus namas Palangoje įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės. 1977 m. prie namo pritvirtinta memorialinė lenta.

Dailininkas mirė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaune.

Parengta 2017 m.

Papildyta 2022 m.