Miesto ašis: Taikos prospektas
Taikos prospektas – ilgiausia Klaipėdos gatvė, prasidedanti iškart pasibaigus senamiesčiui, o pietinėje dalyje ją uždaro Jūrininkų prospektas. Gatvė, augant miestui, tiesta keliais etapais.
XX a. 7 dešimtmetyje Klaipėda pradėjo plėstis į pietus, link jau įsikūrusios Žvejybos uosto gyvenvietės. Naujai statoma pietinė Klaipėdos dalis įsivaizduota kaip visai naujas miestas su plačiomis gatvėmis ir magistralėmis, su naujais mikrorajonais ir komunikacijos linijomis. Centrinė gatvė, pavadinta Taikos prospektu, turėjo tapti magistrale, jungiančia miesto pietinėje dalyje išsidriekusius miegamuosius rajonus, tuo pačiu juos atskirdama nuo uosto ir jo įmonių sanitarinių zonų. Jau 1977 m. teigta, kad Klaipėda – „ryškiausias linijinio miesto pavyzdys“.
Maršrutą pradėsite prie pirmojo mieste 9 aukštų namo, toliau keliausite į pietus, kairėje pusėje matydami sovietinės Klaipėdos statybų kaitą atspindinčius gyvenamuosius kvartalus, dešinėje – įvairius visuomeninius pastatus. Toks miesto projektuotojų sumanymas – tai prie tuo metu galiojusių palei Kuršių marias išsidėsčiusio pramoninio rajono sanitarinių normų reikalavimų.
Keliaudami šiuo maršrutu, sužinosite, kur buvo projektuojama Klaipėdos miesto statyba, kur laisvalaikį krante galėjo praleisti sovietmečio jūreiviai, kuo tapo blokus miesto namų statybai gaminęs fabrikas bei kur turėjo atsirasti naujosios Klaipėdos miesto centras. Pastebėsite, kaip pasikeitė gyvenamųjų rajonų visuomeniniai centrai, sovietmečiu buvę labiausiai lankomais objektais, nes čia būdavo įkurdinamos svarbiausios įstaigos. Ir svarbiausia – sužinosite, kur palyginti visai netoli dabartinio miesto centro buvo oro uostas.
Kelionę užbaigsite Taikos prospekto ir Smiltelės gatvės sankryžoje. Čia, XX a. 10-ame dešimtmetyje, pakitus politinei ir ekonominei situacijai, viena svarbiausių miesto gatvių liko neužbaigta.
Keliauti šiuo maršrutu galima pėsčiomis, dviračiu ar el. paspirtuku. Maršruto ilgis – apie 5 km, trukmė keliaujant pėsčiomis – apie 2,5–3 val.
Parengė Viktorija Karalienė, 2020 m.
Projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos