Kiek miesto istorijos saugo Turgaus gatvė

Kiek miesto istorijos saugo Turgaus gatvė

Klaipėda – seniausias savivaldą turintis Lietuvos miestas, kurį 1252 m. įkūrė Kalavijuočių ordinas ir Kuršo vyskupas ir pagal Nemuno upės pavadinimą pavadino Memeliu. Miestas buvo kurtas ne kaip prekybos, bet kaip strateginis punktas. 1409 m. perplanuojant miestą, prekybai numatyta Turgaus gatvė. Tai buvo plačiausia miesto gatvė. Jos reikšmė kaip prekyvietės išaugo 1597 m., miestui gavus prekybos privilegiją.
Ši gatvė buvo viena pirmųjų grįstų gatvių Klaipėdoje, taip pat viena pirmųjų, kurioje buvo ištiesti šaligatviai.
1706 m. Turgaus gatvės gale baigta statyti Šv. Jono miestiečių bažnyčia (evangelikų liuteronų). XIX a. pradžioje Tiltų ir Turgaus gatvių sankryžoje įsikūrė ir iki 1846 m. veikė miesto rotušė (jau trečioji), teismas. Gatvė tapo reprezentacine miesto gatve. Per didįjį miesto gaisrą 1854 m. dauguma pastatų sudegė. Atstatyti jie jau istorizmo stiliumi. Daug nuostolių gatvės architektūrai padarė ir Antrasis pasaulinis karas…
Turgaus gatvė Klaipėdoje – viena seniausių ir svarbiausių, o ir buvusi viena gražiausių miesto gatvių. Ji įtraukta į Klaipėdos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Keitėsi gatvės grindinys, šaligatviai, buvo perstatomi namai, keitėsi jų savininkai ir nuomininkai, kūrėsi parduotuvės, bankai, kontoros. Buvo keičiami ir gatvės pavadinimai: Kirchenstrasse (Bažnyčių gatvė), Altstaedsche Markt Strasse, Marktstrasse, Turgaus gatvė, Strasse der SA (Sturm Abteilung), Petro Cvirkos gatvė, o dabar ir vėl Turgaus gatvė… Tad kokia gi šios svarbios, vos 350 metrų ilgio, gatvės istorija? Į šį klausimą ir bandoma atsakyti. Keliaudami šios gatvės šaligatviais ir apžiūrinėdami išlikusius ir restauruotus, išlikusius, bet neatpažįstamai perstatytus ar senųjų vietoje pastatytus naujus namus, aiškinsimės, kas šioje gatvėje gyveno, dirbo…
Turgaus gatvėje yra 8 kultūros paveldo objektai, trys namų kompleksai, įtraukti į Klaipėdos miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Tai buvę bankų, viešbučių pastatai, turtingų miestiečių namai. Yra ir 2 jūrinės kultūros paveldo objektai – buvusi evangelikų liuteronų miesto Šv. Jono bažnyčios bokšto vieta ir buvusi evangelikų liuteronų lietuvių Šv. Mykalojaus bažnyčios vieta. Maršrutas su Turgaus gatvės istorine apžvalga apima 13 objektų. Juos atrenkant, norėta atkreipti dėmesį į kultūros paveldo objektus (jų yra net 10) bei pastatus, glaudžiai susijusius su svarbiais miesto istorijos etapais ar gyventojų atmintimi (Turgaus g. 3, 14 ,16). Maršrutu siūloma keliauti pagal ikikarinę namų numeraciją, kai Turgaus g.1 buvo dabartinis namas Turgaus g. 2, o dabartinis Turgaus 1 – Turgaus 51.
Maršruto ilgis – apie 500 m. Keliaudami užtruksite iki 0,5 val.

Parengė Rasa Miuller, 2020 m.
Projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Daugiau: Turgaus gatvė.

Komentarai (0)