Priekulės Vingio parkas ir skulptūra spaustuvininkui

Įvestas XIX a. antroje pusėje dvarininkų Šperberių Minijos upės dešiniojo kranto vingyje, parkas turi peizažinio stiliaus elementų ir užima 13 ha teritoriją. Vienas iš pagrindinių takų vingiuoja palei Minijos krantą. Parką puošia tautodailininkų sukurtos istorinės tematikos medžio skulptūros, viena iš jų – Spaustuvininkui, Priekulėje veikusių J. F. Šrėderio ir J. Traušio spaustuvių garbei.

„1929 m. „Vilčiai“ buvo jubiliejiniai (10-ieji) metai. Buvo nutarta sukaktį iškilmingai paminėti birželio mėnesį. Birželio 2 d. prie berželiais papuoštų Bouschardo salės durų rinkosi viltiečiai ir gausus priekuliškių būrys. Visi su maloniu jauduliu laukė garbingų svečių iš Klaipėdos ir paties garbingiausio iš Tilžės – gerb. Vydūno. Apie antrą valandą po pietų atvyko laukti svečiai. Visi susirinkusieji pasitiko Vydūną plojimais, grojo muzika, jaunimas šaukė „Valio“. Netrukus viltiečiai ir jų svečiai nužygiavo į Vingį. Tenai vyko koncertas ir buvo žaisluojama: dainuojama, sukami rateliai ir tautiniai šokiai. Buvo labai malonu žiūrėti, kaip gerb. Vydūnas, lyg jaunuolis, kartu su visais žaislavo. Po poros valandų visi sugrįžo į salę, papuoštą žalumynų girliandomis ir Didžiosios bei Mažosios Lietuvos vėliavomis. Iškilmingą minėjimą pradėjo draugijos pirmininkas Dovilas ir papasakojo trumpą „Vilties“ istoriją. Uždangai pakilus, scenoje jau stovėjo Priekulės giedotojų draugijos choras, kuris, diriguojant G. Gurevičiui, grojant orkestrui ir visai salei pritariant, pagiedojo Tautos himną. Po to viltietė Dovilytė padeklamavo poeto Paukštelio eilėraštį „Yr kraštas, pilns gražumo“. Choras padainavo šešias gražias, skambias dainas, o susirinkusiesiems nesiliaujant ploti, teko dainuoti dar ir septintą. Po choro koncerto į sceną išėjo gerb. Vydūnas. Susirinkusieji jį pasitiko nuoširdžiais plojimais. Jis sveikino viltiečius Tilžės giedotojų draugijos vardu ir išsamiai kalbėjo apie lietuvių jaunimo šventes bei jų reikšmę. Po jo kalbos visi susirinkusieji, orkestrui pritariant sugiedojo Vydūno sukomponuotą giesmę „Į eilę stokime“. „Viltį“ dar sveikino „Santaros“ pirmininkas K. Pauram o Klaipėdos skyriaus taurininkų vardu – p. Dugnius. Tada buvo perskaitytos sveikinimo telegramos, atsiųstos iš Klaipėdos „Aidos“ – A. Brako, „Aukuro“ draugijos – J. Stiklioriaus, iš Švėkšnos – Aleksandro Pliaterio ir kt.“*

Regis, iki šiol Vingio parke tebeaidi skardūs ir viltingi lietuviški viltiečių žodžiai ir dainos.

* Vilius Ašmys. „Priekulės viltis. Jaunųjų draugijos veiklos“ (1919−1933) kronika, p.  86.