Paminklas Ievai Simonaitytei „Šventvakarių Ėvė“, „Vilties“ ąžuolas ir dvaro pastatas
Koordinatės: 55.554158 21.319780
Objekto adresas: Klaipėdos ir Turgaus gatvių sankryža, Priekulė, Lietuva
Savivaldybė: Klaipėdos rajonas
Paminklas atidengtas 1997 m., autorė – skulptorė Dalia Matulaitė, architektai − Rimantas Buivydas ir Jūras Balkevičius.
Paminklas, kuris vasarą skęsta taip mėgtų rašytojos gėlių – rožių – jūroje – puikiai įsikomponuoja į skvero aplinką, − už jo šakas tiesia, lyg globia pačią Ėvę ir liudija jos stiprybę plačiašakis Vilties ąžuolas, pasodintas tuometinio Priekulės šaulių vado ir jaunimo tautinės organizacijos, aktyviai propagavusios lietuvybę, „Vilties“ nario Izidoriaus Stanislovo Jankaus (dailininko Lino Jankaus tėvo) kartu su šauliais ir kitais patriotais 1933 m., minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos dešimtmetį. Nuo seniausių laikų Lietuvoje puoselėjama tradicija reikšmingus gyvenimo įvykius, sukaktis įprasminti pasodinant medį. Kiek tokių medžių, skirtų visuomeninio politinio gyvenimo veikėjams, kūrėjams, atmintinoms valstybės ir miesto sukaktims bei kultūros gyvenimo įvykiams yra Klaipėdos rajone ir kur jie dar auga? Proginiai ir vardiniai medžiai gali papildyti ir turistinių ekskursijų maršrutus.
Priekulės jaunimo draugija „Viltis“ – ryškų pėdsaką Priekulės apylinkių tautiniam sąmonėjimui turėjusi organizacija, kurios vienas iš svarbiausių veiklos barų buvo lietuvių kalbos ugdymas. Paskaitas apie lietuvių kalbos grožį ir skambumą skaitė Mikas Reisgys, apie lietuvių kalbą indoeuropiečių kalbų sistemoje ir kitomis temomis – Hermanas Dugnius. Skaitytos paskaitos ir Lietuvos istorijos temomis, lankyti, tvarkyti ir prižiūrėti žymių žmonių kapai ir kiti kultūros ženklai. Taip pat buvo skaitomi Maironio ir kitų lietuvių autorių eilėraščiai, dainuojamos lietuviškos dainos, ant Rambyno kalno ir Juodkrantėje švenčiamos lietuviškos šventės, – ypač populiarus buvo Joninių šventimas. Ne kartą „Vilties“ šventėse dalyvavo Vydūnas arba viltiečiai vyko pas jį. Kiekvienas, dalyvavęs „Vilties“ draugijos veikloje, yra patyręs Priekulės aukso amžių ir prisidėjęs prie jo kūrimo. „Vilties“ draugija išugdė tikrų Lietuvos patriotų kartas, kurių atstovai vėliau Vokietijoje ir Amerikoje svariai prisidėjo prie lietuvybės išlaikymo ir visokeriopos paramos jau okupuotai Lietuvai.
Adomas Brakas, sakydamas kalbą Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga, kalbėjo: „Tikėdami, kad ir mūsų priešų pusėje yra dorų žmonių, − savo tarpe mes ugdysime žmogiškumą bei teisingumą, o per juos mūsų lietuviškoji tauta pasieks tas aukštybes, kurių ji pati yra verta. Branginkime tiktai didžiausiąjį turtą – savo kalbą!“*
Medinis žaliai nudažytas namas už skulptūros ir ąžuolo – liaudiškos architektūros pastatas, lyg žemaitiška troba. Pastatą sudaro du į vieną sulipdyti pastatai. Prie didesniojo medinio (Klaipėdos g. 1) vėliau prijungtas nedidelis mūrinis priestatėlis (Turgaus g. 2). Medinis pastatas atspindi lietuviškos kultūros bruožus, ankstesnį Priekulės gyvavimo laikotarpį, XIX a. liaudies architektūros tendencijas ir laikomas seniausiu Priekulės reliktu. Urbanistiniu požiūriu šis statinys – vienas svarbiausių Priekulės istorinės dalies objektų. Jis įdomus etnografiniu požiūriu kaip senojo gyvenimo būdo, senosios statybos technikos atspindys.
Pastato istorija siejama su Priekulės kulminio dvaro įkurta sodyba 1619 metais. po Septynmečio karo namas atstatytas, jame apsigyveno dvaro savininkai. Iki XIX amžiaus pradžios šio dvarelio įkūrimas lėmė Priekulės gyvenimą, jam priklausė didelė dalis žemės dabartinio miestelio centre. Yra nepatvirtintų prielaidų, kad po dvaro parceliacijos XX a. pradžioje jį įsigijo Mikas Gropas iš Gropiškių ir 1932-1939 m. būtent čia veikė lietuviška mokykla. Kituose šaltiniuose minima, kad privati vokiečių mokykla veikė iki 1939 m. tik raudoname jo priestatėlyje. Daugelis priekuliečių, norėjusių lankyti aukštesniąsias mokyklas Klaipėdoje ar Šilutėje, paprastai mokydavosi šioje mokykloje. Joje dirbo 2 mokytojai, žinomos iš jų: Joana Berent, Bery Šmidt, Eva ir Rosemary Vitės.
* Vilius Ašmys. Priekulės viltis. Jaunųjų draugijos veiklos 1919−1939 m. kronika. 1993 m., p. 81.
https://www.mle.lt/straipsniai/viltis
https://www.mle.lt/straipsniai/priekules-parapine-mokykla