Nerijos fortas

Kopgalis – tai šiauriausia ir kartu jauniausia Kuršių nerijos pusiasalio dalis, geologų duomenimis, galutinai susiformavusi tik XIX amžiuje. Tuo metu čia iškilo ir pirmieji gynybiniai įtvirtinimai. Nerijos forto, dar vadinamo Kopgalio tvirtove, istorija prasidėjo 1865 m., kai Prūsijos karalystės kariai, siekdami apsaugoti Klaipėdos uostą nuo priešų iš jūros pusės, pradėjo tvirtovės statybas. Jos truko septynerius metus. Dar nesibaigus statyboms dėl prasidėjusio Prūsijos karo su Austrija fortas buvo apginkluotas patrankomis. Statybos buvo užbaigtos 1873 m.. Kartu su Miško fortu (buvusiu dabartinio miesto stadiono vietoje) ir citadele jis turėjo saugoti įplauką į miestą ir uostą. Tačiau XIX a. pabaigoje, patobulėjus jūrinių karo laivų artilerijai, pastatas tapo nebereikalingas. 1897 m. iš jo buvo išmontuoti pabūklai. Vėliau keletą metų forte veikė kaimo mokykla, jai išsikėlus apsigyveno uoste ir jūroje dirbančių darbininkų šeimos. Ant šiaurinio Kopgalio tvirtovės pylimo 1902 metais buvo pastatytas semaforas ir signalinė stotis laivams. Jie rodė vėjo kryptį, stiprumą bei vandens banguotumą. 1939 m. Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą, forte vėl įsikūrė kareiviai. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 m. spalio 14 d., fortas buvo susprogdintas. 1945 m. fortą užėmė sovietų kariai, vėliau iki 1975 m. jame buvo įsikūrę pasieniečiai. 1972 m. buvo pradėti išlikusių statinių tyrimai. 1976–1978 m. Nerijos fortas restauruotas ir 1979 metais čia įkurtas Lietuvos jūrų muziejus.

Nerijos fortas – tai vienintelis išlikęs XIX a. antrosios pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Jį sudaro vidinis šešiakampio formos 14 metrų aukščio pylimas, po kuriuo įkurti raudonų plytų kazematai ir parako sandėliai. Jis užima 4 ha plotą. Plytų ir žemės gynybinį statinį juosia fosa – 2 m gylio ir 12 m pločio vandens pripildytas gynybinis griovys. Patekti į fortą galima tiltu, kuris anksčiau buvo pakeliamas. Forto kieme (dabartinėje akvariumo vietoje) anksčiau stovėjo 40 m skersmens dviejų aukštų cilindro formos redutas – gynybinis ir įgulos gyvenamasis pastatas. Redutas turėjo 20 metrų skersmens vidinį kiemą su šuliniu.

Šiandien, lankant Lietuvos jūrų muziejų, galima apžiūrėti buvusius amunicijos sandėlius, parako saugyklas, raudonų plytų poternas ir kazematus. Poternose ir kazematuose po tvirtovės pylimais įrengta Lietuvos laivybos istorijos ekspozicija, o ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, eksponuojama senovinių ir šiuolaikinių inkarų kolekcija. Iš viso Jūrų muziejaus rinkiniuose saugoma daugiau nei 88 tūkst. eksponatų.

Objektas pažymėtas karinio paveldo ženklu. Šiuo ženklu ženklinami su kariniu paveldu susiję objektai – statiniai ir buvusių statinių vietos, slėptuvės, artilerijos baterijos, bunkeriai ir kiti fortifikaciniai objektai.

Parengė Aivaras Kurskis, Titas Tamkvaitis, 2020 m.
Papildyta 2021 m.