Nausėdų kaimas, Pagėgių savivaldybėje

Nausėdai (vok. – Nauseden (1785 m.), Nausseeden (1815 m.), Naußeden (1905 m.)) – kaimas, esantis apie 6 km į pietryčius nuo Šilgalių, kairiajame Gėgės krante. Pietuose teka Nemunas, vakaruose į jį įteka upelis Pirdė. 1785 m. Nausėdai minėti kaip valstiečių kaimas su 12 sodybų prie Nemuno ir Gėgės upių. Manoma, kad Nausėdai ir kiti panašaus dydžio gretimi kaimai (Peleniai, Vičiai, Užpirdžiai) buvo įkurti Mažosios Lietuvos formavimosi laikais, siekiant apgyvendinti po karų apleistus panemunių pievų plotus. Kaimuose buvo įkurdinti valstiečiai, čia turėję auginti ir ganyti gyvulius, šienauti pievas. Iš žodžio „naujakurys“ kilo ir vietovardžio Nausėdai pavadinimo. XIX a. vid. Nausėdų kaimas apėmė apie 70 ha žemės, buvo 30 namų, kuriuose gyveno 132 žmonės. Kaime užsiimta amatais ir veikė pradinė mokykla. Mokyklai išlaikyti rinktas 15 talerių, 14 sidabro grašių ir 7 pfenigų mokestis, du šėpeliai (matavimo vienetas) rugių bei nustatytas kiekis šiaudų ir šieno. Buvo laikomi arkliai (12), kiaulės (24), avys (20) ir kiti galvijai (36). 1905 m. kaimas jau valdė 260 ha žemės, buvo 18 sodybų ir gyveno 122 žmonės. Iš 110 čia gyvenusių evangelikų liuteronų lietuviškai kalbėjo apie 90 žmonių, o iš 12 katalikų – tik 8 gyventojai. XX a. pr. Nausėdų kaimas turėjo 22 sodybas ir valdė 253 ha derlingos žemės, buvo auginami galvijai, avys, ožkos, kiaulės, laikyti 263 naminiai paukščiai. Soduose augo 265 vaismedžiai ir laikyti 23 bičių aviliai. Pievose šalia Nemuno įsikūrę ir per šimtmečius daug pavojų patyrę panemunių lietuvininkai sugebėjo prisitaikyti prie sudėtingos vietovės ir sukurti ten klestinčius ūkius. Statistikos duomenimis, 1905 m. lietuvininkai šiame nedideliame kaime sudarė 80,3% visų gyventojų. Didelė dalis užaugintos produkcijos buvo gabenta pardavimui į Tilžės (dabar Sovetskas, Rusijos Federacija) turgavietes. Po Antrojo pasaulinio karo (1939-1945 m.) daug panemunių ir pamarių gyventojų buvo priversti palikti savo sodybas ir gimtinę visiems laikams. Dabar Nausėdai randasi Pagėgių savivaldybėje, pasienio zonoje su Rusijos Federacija.

Nausėdų pradinė mokykla. Pradinė mokykla įkurta maždaug XIX a. antrojoje pusėje dab. Pagėgių savivaldybėje. 1911 m. šioje ugdymo įstaigoje mokytojavo Karalienės seminarijos absolventas Gottliebas Florianas Kayseris. Tarpukario laikotarpiu, 1936 m., mokyklą lankė tik 9 vaikai: 7 mergaitės ir 2 berniukai, visi jie – evangelikai liuteronai. Vokiečių kalbos juos mokė Klaipėdos mokytojų seminarijos absolventas Georgas Walpuskis. Pradinės mokyklos namas buvo mūrinis, mokytojo ūkio reikmėms buvo skirtas ūkinis pastatas ir 2-ų ha žemės sklypas. 1972 m. mokykla buvo uždaryta. 2011 m. Nausėdų pradinę mokyklą lankiusių buvusių mokinių iniciatyva buvo sukurta ir ant šio pastato fasadinės sienos pakabinta atminimo lenta, skirta čia dirbusiems mokytojams ir besimokiusiems mokiniams atminti. Mokyklos pastatas išlikęs iki šių dienų, dabar tai gyvenamasis namas.

Informaciją parengė Tatjana Biliūnienė, 2023

Naudoti šaltiniai čia