Martyno Šerniaus namas
Koordinatės: 55.575166 21.318561
Objekto adresas: Santakos g. 42, Voveriškiai
Savivaldybė: Klaipėdos rajonas
Buvęs Šerniaus namas nesukeltų didelio susižavėjimo ieškantiems čionykštės architektūros perlų, nes ne kartą buvo degęs ir šiuo metu yra smarkiai pakeistas.
Tai XIX–XX a. Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, spaustuvininko, leidėjo, knygininko, periodinės spaudos darbuotojo Martyno Šerniaus (1849−1908) gimtasis namas. Pasimokęs Rokų pradinėje ir porą metų – pas privatų mokytoją Gustavą Kuršaitį (Dituvos mokytojo Liudviko ir Karaliaučiaus profesoriaus Frydricho brolį), nuo 1865 m. – raidžių rinkėjo profesijos mokėsi Priekulės spaustuvėje pas Jurgį Traušį, vėliau pats mokė spaustuvininko amato vaikus. Tai vienas iš iškilių spaustuvininko Johano Frydricho Hanso Šrėderio (Schröder) ugdytinių. Atitarnavęs Prūsijos kariuomenėje, dirbo Heinricho Posto spaustuvėje Tilžėje, vėliau Heinricho Holco (Holz) spaustuvėje, buvo jos dalininkas (Holzo ir Šerniaus spaustuvė). Kartu su Holcu išspausdino 76 knygas lietuvių kalba, nuolat skelbė bibliografinius savo knygų sąrašus. 1881 m. buvo priėmę spausdinti ir pirmąjį poezijos rinkinį – Jurgio Zauerveino (Sauerwein) 74 eilėraščius, tačiau knyga, nors buvo jau spausdinama, skaitytojų nepasiekė, − dėl konflikto su Prūsijos valdžios įtakoje buvusia visuomenės dalimi darbo nebaigė pats autorius. Norėdami duoti darbo spaustuvėms ir išsilaikyti, rengė tuo metu tokius populiarius kalendorius, vertė knygas, leido pasaulietinio turinio švietėjišką literatūrą, „Lietuviškos ceitungos“ preniumeratoriams E. Radžiūno bitininkystės vadovą pardavinėdavo perpus pigiau.
Kadangi prijautė liberalų partijai, gaudavo užsakymų spausdinti šios partijos atsišaukimus. Tačiau spaustuvei trūko našių įrenginių. Pavyzdžiui, labai sunkiai sekėsi spausdinti J. Arndto pamokslų rinkinio (1879) iliustracijas. Spaustuvę pardavus Hermannui Wilhelmui Zybertui (Siebert), Martynas Šernius joje dirbo raidžių rinkėju, redaktoriumi. 1897 m. tapo laikraščio „Memeler Allgemeine Zeitung“ leidyklos Klaipėdoje dalininku. Tais pačiais metais įsigijo avalynės krautuvę Klaipėdoje, kurioje prekiavo knygomis, elementoriais, kalendoriais, laikraščiais, įsteigė E. Jagomasto redaguojamos „Aušros“ prenumeratos priėmimo bei platinimo skyrių. 1878–1904 m. redagavo „Lietuvišką ceitungą“. Šerniaus parengtos „Lietuviškos kalendros“ (1877−1894) ilgainiui tapo vienu skaitomiausių leidinių ir turėjo neabejotiną reikšmę lietuvių kultūrai ir visuomeninei politinei minčiai. Jas M. Šernius su savo kompanionu H. Holcu (Holz) tiekė 12-kos miestų bei gyvenviečių knygininkams, knygrišiams ir krautuvininkams, kainavo 30 pfenigų, plg. „Tilžės lietuviškos kalendros“ – 40. Iš vokiečių kalbos išvertė 17 protestantiškų brošiūrų. Lietuvių spaudos lotyniškomis raidėmis draudimo laikotarpiu bendradarbiavo su Didžiosios Lietuvos nelegalių knygų leidėjais. Kartu su kitais 1883 m. įkūrė žurnalą „Aušra“, jį rėmė finansiškai, veikė draugijose „Birutė“. Lietuvių literatūros draugija, Prūsų lietuvininkų susivienijimas (Lietuvininkų susivienijimas Prūsuose), šių organizacijų bibliotekoms aukojo knygų.
Beveik visi lietuviškųjų spaustuvių savininkai buvo lietuvių raštijos darbuotojai: redagavo laikraščius, vertė iš vokiečių kalbos knygas, kūrė visuomeninę bei publicistinę literatūrą. M. Šerniaus, kaip ir E. Jagomasto ir M. Jankaus palikimas laikomas ypač reikšmingu. M. Šernius palaikė ryšius su Didžiosios Lietuvos veikėjais, savo laikraščiuose spausdino J. Basanavičiaus, J. Šliūpo ir kt. raštus. 1881 m. jo iniciatyva sukviestame Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų pasitarime, vėliau spaudoje kelta glaudaus bendradarbiavimo su Didžiąja Lietuva idėja. Nuo 1899 m. Klaipėdos apskrities Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės skyriaus sekretorius. Skatino Mažosios Lietuvos lietuvius rinkti savo atstovus į Vokietijos Reichstagą, Prūsijos landtagą, ginti lietuvių kalbą mokyklose. Už Mažosios Lietuvos lietuvių tautinės-kultūrinės veiklos skatinimą ir ryšius su Didžiosios Lietuvos draudžiamosios spaudos darbuotojais Vokietijos valdžios persekiotas. Sunkiai susirgęs, 1904 m. mirė Cintjoniškiuose (prie Šilutės).
Klaipėdos rajono savivaldybė jo vardu pavadino gatvę gimtajame kaime.