Lėbartų kapinės

Lėbartų kapinės, kuriose visuomenės veikėjo, lietuvybės puoselėtojo Viktoro Petraičio rūpesčiu perlaidotas Erdmonas Simonaitis (1888−1969) https://www.mle.lt/straipsniai/erdmonas-simonaitis. 1909 m. Tilžėje įsitraukė į lietuvišką veiklą. 1912 m., kartu su kitais vietos lietuviais, Tilžėje įkūrė lietuvių klubą ir jam dvejus metus vadovavo. Jo veikloje dalyvavo ir Vydūnas. 1913 m. sudarė pirmąjį spausdintą Mažosios Lietuvos bibliotekos lietuviškų knygų katalogą, vadinamąjį „Santaros“ bibliotekos katalogo – Prūsų Lietuvos lietuviškų draugijos „Santaros“ knygų katalogą. Po tarnybos vokiečių kariuomenėje Pasaulinio karo metu nuo 1918 m. rugpjūčio mėn. dirbo vokiečių spaudos skyriaus nariu Vilniuje, kur susipažino ir suartėjo su Lietuvos Tarybos nariais ir kitais lietuvių politiniais veikėjais. Nuo to laiko rėmė mažlietuvių ir didlietuvių politinio suartėjimo idėją. 1918 m. lapkričio viduryje trumpam grįžo į Tilžę, kur dalyvavo steigiant Prūsų lietuvių tautos tarybą, o šiai tarybai priėmus Tilžės aktą, grįžo į Vilnių, akto taip ir nepasirašęs.

1919 m. Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, su lietuvininkų delegacija vyko į Paryžių, kur Tautų sąjungos komisijai nuodugniai apibūdino krašto ekonominę padėtį siekdamas įrodyti, jog tik susijungęs su Lietuva, kraštas galės klestėti. 1923 m. buvo nominalus Klaipėdos sukilimo politinis vadovas ir sausio–vasario mėn. vadinamosios „sukiliminės“ direktorijos pirmininkas. Eidamas šias pareigas kreipėsi į Prancūzijos, Italijos ir Anglijos vyriausybes, reikalaudamas iš Klaipėdos krašto išvesti Prancūzijos kariuomenę. 1924–1926 m. buvo Šilutės apskrities viršininkas, vėliau aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto politiniame gyvenime. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nacių suimtas, nuo 1942 m. lapkričio iki 1945 m. balandžio 29 d. kalintas Mauthauzeno ir Dachau koncentracijos stovyklose, kol buvo išlaisvintas JAV kariuomenės. 1946 m. atnaujinus Mažosios Lietuvos tarybos veiklą, atstovavo Vokietijos lietuvių bendruomenei Pasaulio lietuvių bendruomenės seime, buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto narys.  

Lėbartų kapinėse palaidotas ir žymus tautodailininkas, didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs ir kūręs Klaipėdos rajone Vytautas Majoras (1930−2006) https://www.mle.lt/straipsniai/vytautas-majoras, I. Simonaitytės premijos laureatas ir Gargždų miesto garbės pilietis bei daugybės kitų apdovanojimų laureatas, kūręs paminklus ne tik rašytojams, bet ir jų personažams.