Lakūno Stasio Girėno gimtinė

Vytogala – lakūno Stasio Girėno 1933 m. su Steponu Dariumi perskridusio Atlantą ir žuvusio Soldine, gimtinė. S. Girėnas tarnavo Amerikos karo aviacijoje, vėliau lankė skraidymo mokyklą, tapo patyrusiu lakūnu.

Stasys Girėnas (iki 1931 m. Stanislovas Girskis) gimė 1893 m. spalio 4 d. ir buvo jauniausias 16 vaikų šeimoje. Dvylika vaikų mirė. Mirus tėvams, 1910 m. kartu su broliu Petru, išvyko į JAV. Trejetą metų pasimokęs pradžios mokykloje, dirbo pasiuntiniu spaustuvėje, netrukus išmoko spaustuvininko amato. Įsigijo dviratį, motociklą, vėliau – motorinį laivelį, talpinantį 12 žmonių, plukdydavo pageidaujančius po Mičigano ežerą. Greitai jo dėmesį atkreipė pati moderniausia susisiekimo priemonė – lėktuvai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1917 m. bandė stoti savanoriu į JAV kariuomenės aviacijos dalinį, bet dėl per silpnos sveikatos jo nepriėmė. Pakeitęs lietuvišką pavardę į Stanley Girch, spalio mėn. nuvyko į gretimą Misūrio valstiją. 17 mėnesių tarnavo mechaniku lakūnų mokyklos eskadrilėje Teksaso valstijoje. Čia ne kartą buvo paskraidintas ir galutinai nusprendė tapti lakūnu.

Sugrįžęs į Čikagą, kurį laiką dirbo spaustuvėse, vėliau įsigijo automobilį ir dirbo vairuotoju. 1921 m. su kitais lietuviais įsteigė taksi bendrovę, kurioje dirbo kasininku. Tačiau dėl krizės ir išaugusios konkurencijos bendrovė 1929 m. bankrutavo. Dirbdamas laisvalaikiu lankė oreivystės mokyklą, kurią baigė su pagyrimu. 1931 m. laimėjo Amerikos legiono aviacijos kuopos prizą už tiksliausią nutūpimą, sustabdžius lėktuvo variklį. Tais pačiais metais gavo transporto piloto klasės licenciją, duodančią teisę vežioti keleivius ir prekes iki 3500 svarų svorio. Įsigijęs nuosavą naują PARKS firmos lėktuvą, per trejus metus jis išmokė skraidyti 52 pilotus, tarp jų tris lietuvius. Buvo kuklus, rimtas, darbštus, taupus, mažai šnekus, geraširdis, savo tikslų siekiantis.

1927 m. jis susipažino su S. Dariumi. Jie kartu rengė “Lituanica” skrydžiui. 1933 m. perskrido Atlantą ir žuvo ties Soldinu. Palaidotas Kaune.

Išlikusioje klėtelėje ir 1988 m., 55-ųjų „Lituanicos“ skrydžio metinių proga, atstatytoje žemaitiškoje troboje, įkurtas memorialinis muziejus. Dabar tai pagrindinė muziejaus dalis. Viename trobos gale – išdėstyti stendai, pasakojantys apie S. Girėną ir S. Darių bei jų transatlantinį skrydį. Kitas trobos galas skirtas etnografinei ekspozicijai. Čia kiekvienais metais vyksta S. Girėno ir S. Dariaus skrydžio per Atlantą paminėjimai, kuriuose dalyvauja aviatoriai, sportininkai, muzikantai, taip pat rengiamos dviratininkų ir bėgikų varžybos bei kitos šventės. 

Parengta 2023 m.