Kucių kaimas Pagėgių savivaldybėje. Kucių dvaro istorija

Kuciai (vok. Kutzen) – kaimeliu virtęs dvaras, apie 5 km į pietus nuo Rukų evangelikų bažnyčios ir 7,5 km į vakarus nuo Pagėgių geležinkelio stoties. Kažkada pro Kucius vingiavo senasis vieškelis Tilžė-Plaškiai-Šilutė. 1748 m. Kuciuose gyvenęs Efraimas Gregeris buvo kulmiškis (laisvasis). Jis naudojęsis privilegijų teikusia Kulmo teise, todėl turėjo galimybes puoselėti dvarelį. XIX a. pradžioje dvarą valdė lietuvių kilmės savininkas Alfredas Budrus (vok. Alfredas Buddrus). Dvarui priklausė 77 ha žemės, laikyti arkliai (20), galvijai (50), kiaulės (58), veikė vėjo malūnas ir pieninė. XIX a. viduryje Kucių dvaras priklausė L. Foigtui (vok. Voigt), kuris valdė apie 86 ha žemės, augino arklius (57), galvijus (80), avis ir kiaules (po 20 vnt.). Tada ten buvo 7 trobesiai, kuriuose gyveno 65 gyventojai. Pagal 1836 m. nustatytas naujųjų krašto apskričių ribas Kuciai priklausė Tilžės apskrities Vingės valsčiui. 1885 m. Kucių dvarelis jau valdė 141 ha žemės. Trijose sodybose gyveno 27 gyventojai (12 moterų, 15 vyrų), kurie visi buvo evangelikai.1922 m. Kucių kulmiškasis dvaras priklausė iš Tilžės persikėlusiam Maksui Rogalui (vok. Max Rogall), kuris čia augino olandiškos veislės galvijus ir veislinius žirgus. Iki šiandienos Kuciuose išlikę statyti dvaro rūmai ir keli ūkiniai pastatai. Dvarininkų namai, saugantis nuo potvynių ir drėgmės, buvo statyti ant paaukštintų pamatų, sumūrytų iš riedulių. Po rūmais yra skliautinis plytų mūro rūsys. Dvaro rūmų architektūrai būdinga istorizmo stilistika ir dekoro elementai. Rytų fasadas perstatytas, bet išlikę autentiški terasos laiptai. Ūkiniai pastatai – mūriniai, vienaukščiai, dengti dvišlaičiais stogais. Įvažiavimą į dvaro kiemą žymi tik plytų mūro stulpas. Netoli dvaro sodybos įrengtos ir tvarkomos Kucių kapinaitės, kur tebėra vienintelis lietas metalinis antkapinis kryžius vienam iš paskutiniųjų Kucių dvaro savininkų D. Budriui (1834-1898 m.) ir jo trims sūnums atminti. Sovietmečiu Kuciuose buvo įrengtas ūkio gamybinis cechas, didžiuosiuose tvartuose buvo laikomi gyvuliai. Kaime, be dvaro, dar yra sovietmečiu statytas 8 butų daugiabutis namas.

Į vakarus nuo Kucių dvaro sodybos, esančios Pagėgių savivaldybėje, veši pušynas, kuriame įsikūrusi baltųjų gandrų kolonija. Nuo 2005 m. čia įkurtas Kucių ornitologinis draustinis. 2015 m. ornitologai suskaičiavo 23 kaimynystėje gyvenančių gandrų lizdus. Į pietvakarius, tarp Šilgalių, Kucių ir Lazdėnų kaimų, mėlynuoja prieš du šimtmečius „sustingę“ ežerai Sennemunė ir Senrusnė. Du ežerus supančios pievos – puikios paukščių stebėjimo vietos. Ornitologai suskaičiavo 28 rūšis sparnuočių, įregistruotų Lietuvos raudonojoje knygoje. Šiose pievose kasmet nusileidžia apie 800 želmeninių žąsų, o baltakakčių žąsų pulkas siekia net 10 000. Taip pat užregistruojama iki 300 Lietuvoje retų gulbių giesmininkių, todėl Sennemunė bei Senrusnė yra įvardintos kaip Europos Sąjungos reikšmės paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Abu ežerai upinės kilmės, susidarę Nemuno senvagėje. Sennemunės plotas – apie 56 ha, Senrusnės – maždaug 40 ha, ilgis – 3,2 km ir 2,8 km. Ežerų krantai žemi, apžėlę krūmais, tik Sennemunės pakrantė pakilesnė, ten ošia Kucių pušynas ir įrengta stovyklavietė, skirta mėgėjiškai žūklei. Kiekvieną pavasarį, potvynių metu, abu ežerai – Sennemunė ir Senrusnė su šalia tekančiomis upėmis Rusne bei Gėge susilieja į vientisą vandens telkinį.

Informaciją parengė Tatjana Biliūnienė, 2023

Naudoti šaltiniai čia.