Jurgio Stubros (Kilių) namas
Koordinatės: 55.615912 21.309761
Objekto adresas: Rokų g. 32, Rokų k., Priekulės sen.
Savivaldybė: Klaipėdos rajonas
Iš tiesų tai Jurgio Stubros (1877–1938), rašytojos Ievos Simonaitytės tėvo, dėl pavainikės netekusio paveldėjimo ir išėjusio užkuriomis į Žiaukas, uošvių namas, kuris, kaip pasakojama, suteikęs daug vargo žentui, du kartus degė, dėl uošvio Kiliaus polinkio skolintis pinigus ir jų neatiduoti buvo ir daugiau bėdų.
Jurgis Stubra vedė Ilzę Kiliūtę (1881–1954), susipažinęs su ja pusbrolio Adomo vestuvėse Svencelėje. užaugino 7 vaikus. Jų sūnus Mikas dalyvavo Priekulės lietuvių jaunimo draugijos „Viltis“ veikloje, duktė Ilzė (1905–1999), tautodailininkė, ištekėjo už žinomo pedagogo Jono Užpurvio, su šeima buvo išvežta į Sibirą, grįžo po 13 metų, bet negalėjusi čia įsikurti, išvyko į Vokietiją, ten gyvendama daug tapė. Sūnus Heinrichas (1918–1992) baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, Kauno karo mokyklą, bet išėjo į atsargą. Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą 1939 m. mobilizuotas į vermachtą. 1944–1946 buvo sovietų nelaisvėje, grįžęs vedė Magdaleną Klimkaitytę iš Prėcmų, Šilutės apskrities, dirbo Ventės žuvininkystės ūkio buhalteriu. 1969 m. išvyko į Vokietiją, gyveno Kelne.
Jurgiui Stubrai kuklų cementinį paminklą, tačiau išlikusį iki šiol, pastatė dukra Ilzė su vyru Jonu Užpurviu, grįžę iš Sibiro. Prieš grįždami jie buvo atsiuntę sūnų pasižiūrėti, ar įmanoma čia grįžti. Jau grįžęs Jonas Užpurvis bendravo su I. Simonaitytės bičiuliu Endriumi Karaliumi, svarstė, ar likti Lietuvoje ar išvykti. Prieš išvykdami į Vokietiją jie buvo užėję atsisveikinti su Ilzės seseria Ėve.
„Užpurvis apkaltino Simonaitytę, kodėl ši per laikraščius raginanti klaipėdiškius nevažiuoti į Vokietiją.
- Ar Sibire geriau? – užklausė Užpurvis. – Aš buvau trylika metų, o už ką? Tik dėl to, kad buvau tikras lietuvis. Aš visu protu, visa širdimi, visom savo išgalėm pasišvenčiau lietuvybei. Ar mokėti vokiškai, tai jau yra nusikaltimas? Kokią tu turi teisę traukti varpus, kai žmonės bėga nuo Sibiro?
To jau buvo per daug. Simonaitytės akiniai sužaibavo:
- O kas turi traukti varpą, kai žmonės apleidžia kaimus, namus, o tikintieji pasilieka be ganytojų?“*
Klaipėdos rajono savivaldybė Rokų kaime keturias gatves pavadino lietuvybės išlaikymui ir ugdymui nusipelniusių šio kaimo gyventojų – Jono Užpurvio, Stubrų, Viliaus Ašmio ir brolių Gožių, liaudies sinoptikų ir tautosakininkų − kurių ūkio vieta nežinoma, garbei.
* „Mažas miestelis prie didelio kelio“, sudarė E. Barauskienė. Judex. 2005 m., p. 177.