Gedminų kapinės

Gedminų kapinėse palaidoti Anės Reisgytės (Dėckytės) tėvai. Taip pat čia rasime Jono ir Urtės Redveikių kapą.

Jonas Redveikis (1876−1948), kalvis, pažangus ūkininkas. 1935 m. nusipirko Jurgiuose 36 ha dirbamos žemės ir 7 ha miško Vilkų ūkį, kuriame ėmėsi šeimininkauti žmona Urtė (gim. Skrandytė). Laikė geros veislės karvių bandą, tiekė pieną į Klaipėdą, vienu metu buvo atidariusi savo parduotuvę. Ūkyje daug darbų buvo mechanizuota, pvz., šulinyje buvo įrengtas rankinis siurblys, vanduo galvijams tekėjo tiesiai į lovius.

Urtė Redveikienė buvo aktyvi lietuvininkė ir misionierė. Dviračiu važinėjo į surinkimus Klaipėdoje ir apylinkėje. 1939 m. nacistinei Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą ji pasirinko Lietuvos pilietybę. Jonas Redveikis buvo pavyzdingas evangelikas liuteronas, rūpinosi vaikų religiniu auklėjimu. Vaikai giedojo Dovilų bažnyčios chore, dalyvavo sporto ir kultūros organizacijose, jaunųjų ūkininkų veikloje. Artėjant frontui Redveikis nesitraukė į Vakarus, o su žmona persikėlė į žento B. Fabijonavičiaus tėviškę Gelžyčiuose, Tverų valsčiuje, po karo visi grįžo į savo ūkį Jurgiuose. Dumpiuose gimė ir užaugo 7 Redveikių vaikai, tarp kurių – kariai, tarnavę Vokietijos kariuomenėje, duktė Anna (Ona) Tecinienė, santarietė, Lietuvos dviračių sporto meistrė, Trūdė Fabijonavičienė, ištekėjusi už žemaičių bajorų Gedbudų palikuonio Bronislovo Fabijonavičiaus, tarnavusio pas tėvus ūkvedžiu. 1939 m. nacistinei Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą jis padėjo Martynui Reisgiui pasitraukti į Didžiąją Lietuvą, rūpinosi jo šeima, kai ji sugrįžo su karo pabėgėliais, o 1948 m. buvo išvežta į Sibirą. Dalis gausios šeimos palikuonių tebegyvena Vokietijoje.