Augustės Viktorijos licėjus

Aukštesniuoju mergaičių lavinimu susirūpinta tik XIX a. pradžioje. Iki tol turtingesnės šeimos samdė guvernantes.
1806 metais turtingų šeimų dukterims buvo atidaryta privati mergaičių klasė, kuri glaudėsi Senamiesčio berniukų mokyklos patalpose. Yra žinoma, kad praėjus trejiem metams, 1809 metais, ją lankė 14 mergaičių. Nepratęsus nuomos, dar po trejų metų, 1812-aisias, mergaičių klasė buvo uždaryta.
1826 metais Lotyniškosios mokyklos direktorius Ulrichas savo bute atidarė mokyklą mergaitėms. 1830 metais miestas perėmė šią mokyklą, turinčią jau 4 klases ir 63 mokines. Vadinamajai Aukštesniajai dukterų mokykla ((Höhere Tochterschule) buvo išnuomotos patalpos Turgaus gatvėje (Marktsstrasse 30), į kurią vasario 16 dieną mokykla ir persikėlė. Ši data – 1830 m. vasario 16 diena – ir laikoma Augustės Viktorijos licėjaus įkūrimo data.
1844 metais pirmosios dvi mokyklos mokinės Karaliaučiuje su pagyrimu išlaikė mokytojų egzaminą, tačiau joms buvo leista dirbti tik namų mokytojomis.
1858 m. mokykla buvo perkelta į Friedricho Wilhelmo (dabar – Tiltų) gatvę. Mokslas truko 5-rius metus, 1882 metais – jau devynerius metus.
1884 metais, pastačius mieste gimnastikos salę, ir mergaitėms buvo įvestos privalomos fizinio parengimo (gimnastikos) pamokos.
1887 m. mokyklai suteikiama teisė ne tik ruošti, bet ir vykdyti mokytojų egzaminus. Tai laikoma Aukštesniosios mokyklos tapimu mokytojų seminarija.
Augant mokinių skaičiui mokyklai reikėjo geresnių patalpų bei modernesnių mokymo priemonių. 1911 m. Parko gatvėje (Parkstrasse, dabar – Donelaičio g.) pastatytas tuo metu moderniausias Prūsijoje aukštesniosios mokyklos pastatas (architektas – miesto vyr. architektas Walteris Kleemannas). Pastate buvo centralinis šildymas, automatinis temperatūros reguliavimas, centralinis vėdinimas ir dulkių filtravimo sistema. Puikios akustikos aula ir didelė gimnastikos salė. Mokyklai suteiktas Augustės Viktorijos, kaizerio Wilhelmo II žmonos, vardas.
Pirmojo pasaulinio karo metais mokyklos patalpose įrengtas lazaretas, o mokinės iškeltos į Senamiesčio berniukų vidurinę mokyklą. Mergaitės čia mokėsi ryte, o berniukai – po pietų. 1919 m. mokykloje buvo 12 paprastų ir 4 pedagoginės klasės, kartu joje mokėsi virš 500 mokinių.
Po Pirmojo pasaulinio karo, pasikeitus mokytojų išsilavinimo reikalavimams, nuo 1924 m. mokykloje nustota rengti mokytojas ir mokykla iš seminarijos liko licėjumi.
1937 m. nutarus į Luizės gimnaziją priimti ir merginas, Augustės Viktorijos mokykla iš licėjaus vėl tapo vidurine. Čia mokėsi daugiausia vokiečių tautybės šeimų dukros, tačiau įvairiais laikotarpiais nuo 20 iki 40 proc. bendro mokinių skaičiaus buvo žydės. 1940 m. mokyklos aštuoniose klasėse mokėsi beveik 180 mokinių. 1941 m. mokinės buvo iškeltos į Luizės gimnaziją, o 1942 metais – į Miesto bibliotekos skaityklą. Mokyklos patalpos vėl virto karo ligonine.
1995 m. šiame pastate įsikūrė Klaipėdos universiteto Menų fakultetas. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos fakultetas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos padalinys.
2017 m. rugsėjo mėnesį, minint mirties metines, ant Klaipėdos universiteto Menų akademijos pastato atidengta atminimo lenta, skirta Leonidui Donskiui.
Leonidas Donskis (1962–2016) – Lietuvos filosofas, eseistas, pedagogas, visuomenės veikėjas ir politikas. Daug dėmesio skyrė šiuolaikinės visuomenės sanklodos kritikai. Filosofas kaip didžiausią pavojų žmonijai įžvelgė technokratijos, informacijos pertekliaus (hiperkomunikacijos), technologijų skverbimosi į žmogaus gyvenimą sukeliamą žmogiškų santykių, žmogiškumo atrofiją. Šiame pastate L. Donskis studijavo ir dirbo, į universitetą kvietė dėstyti iškilius Amerikoje gyvenusius lietuvių mokslininkus.
Atminimo lenta pagaminta ir pakabinta savivaldybės lėšomis.

Parengta 2017 m. Papildyta 2020 m.