Paminklas Vydūnui

2019 m. rugsėjo 1 d. popietę Klaipėdos centre, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių, priešais Klaipėdos technologijų mokymo centrą sumontuotas bronzinis paminklas krašto šviesuoliui, filosofui Vydūnui, o šalia – bronziniai filosofo batai. Simbolinis Vydūno sugrįžimas į uostamiestį truko septynerius metus. Įgyvendinimo darbo grupė: architektas Petras Džervus, skulptoriai iš Ukrainos Olesis Sidarukas ir Borisas Krylovas, kuriems Klaipėdoje atstovavo skulptorius Arūnas Sakalauskas.
Grakšti krašto šviesuolio skulptūra iškilo atkaklių ir iniciatyvių miestiečių iniciatyva, tam aukojusių savo darbą, laiką ir asmenines lėšas. Prieš septynerius metus grupė klaipėdiečių entuziastų kreipėsi į verslininką, dosnumu garsėjantį mecenatą Rimantą Cibauską. Jam pristatė idėja dėl paminklo Vydūnui. Jo ilgai įtikinėti nereikėjo. Į idėjos įgyvendinimo grupę taip pat buvo įtraukta Klaipėdos miesto savivaldybė, viešoji įstaiga ,,Mažosios Lietuvos kultūra“, Vydūno draugija. Taip Klaipėdoje, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių, pastatytas pirmasis monumentalus paminklas Lietuvoje, skirtas žymiajam Mažosios Lietuvos kultūros veikėjui.
Vydūnas (Storosta Vilhelmas) (1868–1953) – filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas, muzikas, pedagogas. Gimė Jonaičiuose (Šilutės raj.), baigė Ragainės mokytojų seminariją, kur įgijo liaudies mokytojo cenzą. Mokytojavo Kintų, Tilžės mokyklose, atostogų metu gilindamas savo žinias Vokietijos universitetuose. 1896–1902 m. ir 1913–1919 m. Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose studijavo filosofiją, teosofiją, religijotyrą, meno, literatūros, muzikos istoriją, anglų, prancūzų, sanskrito kalbas.
Vydūnas Klaipėdoje negyveno, tačiau palaikė glaudžius ryšius su iš Tilžės į Klaipėdą po 1923 m. persikėlusiais aktyviausiais Mažosios Lietuvos kultūros bei visuomenės veikėjais, sekė stiprėjančių lietuviškų draugijų, chorų veiklą Klaipėdoje. 1925 m. pusmetį Vydūnas skaitė meno istorijos ir estetikos kursą Klaipėdos muzikos mokykloje. Uostamiesčio įvairiose scenose buvo suvaidintas ne vienas jo dramos kūrinėlis, pastatymus aplankydavo ir pats autorius. Daugelį jų režisavo ir dekoracijas kūrė A. Brakas.
1928 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas suteikė Vydūnui garbės daktaro laipsnį. 1933 m. Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys.
Parašė 12 filosofinių veikalų, daugiau negu 30 filosofinio turinio dramų, istoriografinių darbų. Svarbiausia Vydūnui – tautos moralinio atgimimo ugdymas. Jis kvietė tėvynainius šviestis, ieškoti atsparos savo tautos sukurtose vertybėse. Jam rūpėjo išsiaiškinti ir pagrįsti žmoniškumo esmę, išryškinti tautos paskirtį žmoniškumo raidoje ir būties kontekste. Tautiškumo idealas Vydūnui nebuvo galutinis tikslas, todėl jam buvo svetimas nacionalizmas ir šovinizmas. Turėdamas daugiašakį talentą Vydūnas domėjosi ir praeities žmonių santykiais Mažojoje Lietuvoje. Didžiausias jo darbas buvo 1932 m. pasirodžiusi knyga vokiečių kalba „Sieben Hundert Jahre Deutsch – litauischer Beziehungen“ („Vokiečių – lietuvių santykiai per septynis šimtmečius“). Ši knyga dėl parodytų dviejų tautų santykių nepatiko hitlerinei valdžiai iri 1934 m. buvo uždrausta bei konfiskuota. Nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir 1938 m. uždarytas į Tilžės kalėjimą. Pasaulinio masto kultūros veikėjams pareiškus nepasitenkinimą greitai paleistas. 1940 m. buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu. Iki 1944 m. antros pusės Vydūnas gyveno Tilžėje. 1945 m., frontui artėjant, pasitraukė į Vokietiją. Mirė 1953 m. Detmolde (Vokietija). 1991 m. jo palaikai perkelti į Lietuvą ir ilsisi Bitėnų kapinaitėse.
Vydūnas legenda tapo dar būdamas gyvas. Sveikas gyvenimo būdas, mintys apie laisvų žmonių tautą ir polinkis į teosofiją prie jo traukė žmones. Pasakojama, kad jam atvykus skaityti paskaitų į Klaipėdą susirinkdavo minios žmonių, kurie netilpdavo į patalpą. Tada Vydūnas išeidavo į lauką prieš auditoriją, sunerdavo ant krūtinės rankas ir tarsi visus užhipnotizuodavo. Atgavus nepriklausomybę daugelio šalies inteligentų namų bibliotekas puošdavo ir Vydūno portretas, kai kurie jo mažus atvaizdus tarsi kokio šventojo ar palaimintojo nešiojosi piniginėje.
Vydūnas, aktyviai veikęs ne tik Mažojoje Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų, nenuginčijamai padarė didelę įtaką lietuvių kultūrai.
Įamžinant Vydūno atminimą, Klaipėdoje jo vardu pavadinta humanitarinės pakraipos gimnazija. 2007 m. atidengta atminimo lenta ant Stasio Šimkaus konservatorijos pastato (S. Šimkaus g. 15), kuriame 1925 m. dirbo Vydūnas. Veikia Vydūno draugijos Klaipėdos klubas.

Parengta 2020 m.