Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika

Dabartinė mūrinė bazilika – jau ketvirtoji bažnyčia Žemaičių Kalvarijoje. Liudijimuose nurodoma, kad pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1619 m., antroji, irgi medinė, iškilo XVII a., trečioji, vėlgi medinė, atsirado 1750 m. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1780–1822 m. 1896 m. kilus dideliam gaisrui ji smarkiai nukentėjo, o atstatyta XX a. pradžioje. 1988 m. bažnyčia pakelta į bazilikų rangą. Dabartinė stačiakampė, trinavė su trisiene apside Žemaičių Kalvarijos bažnyčia – vienas ryškiausių architekto Augustino Kosakausko (1737–1803 m.) kūrinių.
Pagrindiniame altoriuje išryškinami Mergelės Marijos ir Kristaus kančios kultai. Pirmajame altoriaus tarpsnyje tarp keturių apeinamojo altoriaus kolonų – stebuklingasis karūnuotas Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslas paauksuotuose rėmuose. Viršutinėje altoriaus dalyje yra stebuklais garsėjantis Kryžius su didžiule Nukryžiuotojo skulptūra. Šioje altoriaus dalyje saugoma Šv. Kryžiaus Didžioji relikvija.
Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslas garsėja stebuklingomis malonėmis. Paveikslas galėjo būti nutapytas XVII a. pradžioje ir į Žemaičių Kalvariją atkeliavęs XVII a. pirmoje pusėje. Paveikslui ėmus garsėti stebuklingomis malonėmis, stebuklus imta rašyti į knygą, kuri 1896 m. sudegė per gaisrą, tačiau prie šio paveikslo gautas malones liudija votai – tikinčiųjų paaukoti padėkos ženklai. 2006 m. paveikslas buvo iškilmingai vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI palaimintomis karūnomis, jam suteiktas Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės titulas.
Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika yra centrinė Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio vieta: iš čia maldininkų procesijos aplanko devyniolika koplyčių su dvidešimčia Kristaus kryžiaus kelio stočių ir į čia jos vėl sugrįžta.
Bazilikoje taip pat saugoma Kristaus įkapių – Turino drobulės tiksli fotokopija. Šią brangią dovaną Žemaičių Kalvarijos šventovei 2004 m. padovanojo Turino arkivyskupas kardinolas Severino Poletto.

Parengta 2015 m.