Atminimo bareljefas Saliui Šemeriui

2014 m. gegužės 31 d. ant namo, kuriame jis gyveno, sienos atidengtas atminimo bareljefas poetui, „Keturių vėjų“ sąjūdžio dalyviui, buriuotojui, vienam iš Lietuvos jachtklubo atkūrėjų Saliui Šemeriui. Šiame name dabar veikia „Navalio“ viešbutis. Bareljefo autorius – Gintautas Jonkus.
Salys Šemerys (tikr. Saliamonas Šmerauskas) gimė 1898 m. gegužės 21 d. Vilkaviškyje. Pirmuosius kūrinius išspausdino 1914 m. „Garnio“ satyriniame laikraštyje, pasirašęs slapyvardžiu Tadas Mardonius. Vėliau turėjo daug slapyvardžių, iš kurių slapyvardis Šemerys Salys išliko visam gyvenimui.
1927 m. S. Šemerys atvyko į Klaipėdą. Vytauto Didžiojo gimnazijoje dėstė lietuvių literatūrą, savitai papildė tuo metu mieste gyvenusių lietuvių inteligentų būrį. Vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, S. Šemerys persikėlė į Vilkaviškį, vėliau į Kybartus. 1944 m. poetas su šeima buvo ištremtas į Vokietiją. Po karo – 1945 m. rudenį Šmerauskų šeima visam laikui sugrįžo į Klaipėdą. Kurį laiką S. Šemerys dirbo suaugusiųjų gimnazijos direktoriumi, po to dėstė vidurinėje Jūreivystės, nuo 1952 m. – Amatų mokyklose. Klaipėdoje mokytojavo iki 1957-ųjų. Per tą laikotarpį ir vėliau kūrė poeziją ir prozą, rinko ir užrašinėjo Klaipėdos krašto padavimus, iš vokiečių kalbos išvertė Mažosios Lietuvos pasakas ir legendas, vertė į rusų ir esperanto kalbas savo kūrybą. Palaikė glaudžius ryšius su Ignu Šeiniumi.
Iškili S. Šemerio figūra buvo įaugusi į miesto kultūros panoramą. Vertingos jo keltos idėjos dėl miesto literatūrinio muziejaus įsteigimo, senųjų gatvių pavadinimų grąžinimo ir kt. I. Simonaitytės bibliotekoje vyko jo kūrybos vakarai, čia saugomas rinkinys iš jo asmeninio archyvo, kurį po poeto mirties perdavė žmona L. Šmerauskienė. Bibliotekos Kraštotyros ir B. Aleknavičiaus fonduose saugomos bibliotekai ir B. Aleknavičiui dedikuotos S. Šemerio knygos.

Parengė J. Bardauskienė, 2014