Kultūros paveldo ir istorijos ženklai Tauragės mieste

Tauragė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1507 metais. Pasienio miesto geografinė padėtis įvairiais laikotarpiais teikė ir pranašumų, ypač plėtojant prekybą, tačiau per karus miestas ir jo apylinkės nukentėdavo smarkiau nei kitos Lietuvos vietos. Siekiant parodyti garbingą istorinę Tauragės praeitį, iki šių dienų išlikusias kultūrines vertybes, parengtas maršrutas „Kultūros paveldo ir istorijos ženklai Tauragės mieste“. Keliaudami pėsčiomis aplankysite 10 objektų.
Pažintį su istoriniais pastatais pradėkite Tilžės gatvės pradžioje, kur tebestovi svarbus miesto raidos objektas – 1922 m. prie Jūros upės pastatytas Hiršo Gitkino motorinis malūnas. Šiuo metu pastate įsikūrusi privati įmonė, apžiūrėti pastato vidų galima tik susitarus su savininkais. Perėję Jūros upės tiltą, Dariaus ir Girėno gatve eikite į miesto centrą. Susipažinkite su XIX a. antroje pusėje pastatytu pašto stoties pastatų kompleksu. Ant pagrindinio pašto pastato fasado memorialinė lenta liudija, kad čia 1843 m. spalio 10 d. buvo apsistojęs garsus prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas. Netoliese esančioje Respublikos gatvėje, ant Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos pastato, pamatysite informacinę atminimo lentą, kuri primena: „Šiame pastate 1988 metais įsikūrė ir veikė Sąjūdžio Tauragės iniciatyvinė grupė“. Kelionę tęskite atgal į Dariaus ir Girėno gatvę, kurioje stūkso pagrindinis Tauragės miesto simbolis – pastatų kompleksas, vadinamas pilimi. Nors pastatai ir turi gynybinių bruožų, tačiau pilis niekad nebuvo gynybinė. Tai XIX a. etapais statytas, muitinei skirtas pastatų kompleksas.
Pažintį su architektūros paminklais pratęskite apžiūrėdami greta pilies, ties Dariaus ir Girėno bei Vytauto gatvių sankryža, 1935 m. pastatytą reprezentacinį pastatą – Banko rūmus. Per patį miesto centrą einančios Bažnyčių gatvės gale stovi didžiausios Lietuvoje evangelikų liuteronų parapijos – Tauragės parapijos Martyno Mažvydo bažnyčia. Apžiūrėdami šį kulto pastatą, stabtelėkite prie fasado, kurio nišas puošia Martyno Liuterio ir Martyno Mažvydo varinės skulptūros. Praėję vyskupo Jono Viktoro Kalvano vardu pavadintą parką, pasukite į Prezidento gatvę. Joje rasite ypatingą istorijos paminklą – Tauragės krašto muziejaus Tremtinių ir politinių kalinių kančių namus su unikalia ekspozicija. Sovietmečiu šiame pastate buvo Tauragės apskrities saugumiečių (NKVD, MGB) būstinė. Pagal buvusio vokiečių tautybės namo šeimininko pavardę pastatas vadinamas Šubertine. Kieme aplankykite pokario kankinių atminimui skirtą memorialą „Lietuvos laisvės kovotojams“.
Prezidento gatve eikite iki Bažnyčių skvero. Šalia jo, ant aukšto Jūros upės skardžio, stovi Švč. Trejybės Romos katalikų bažnyčia. Pastato istorija surašyta lentoje prie šoninio įėjimo. Atkreipkite dėmesį į šventoriuje stovinčius paminklus. Dar apžiūrėkite netoli bažnyčios išlikusį gynybinį statinį – Molotovo linijos dotą.
Paskutinis ir toliausiai nuo miesto centro esantis maršruto objektas – 1927 m. pastatyti puošnūs Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Deja, stotis ir jos peronas mena skaudžius Tauragės krašto istorijos puslapius. Ant stoties pastato sienos esančioje memorialinėje lentoje iškalti žodžiai primena, kad: „1941 06 14 ir 1945–1953 metais iš šios geležinkelio stoties į Sovietų Sąjungos gilumą buvo masiškai tremiami Lietuvos gyventojai“.
Keliaudami šiuo maršrutu nueisite apie 3,8 km ir užtruksite apie 2 val.

Parengė Laima Pikčiūnienė, 2018