Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos centras yra Lumpėnų kaimas, įsikūręs apie 9 kilometrus į rytus nuo Pagėgių miesto, keliaujant Jurbarko–Šilutės plentu (kelias Nr. 141). Lumpėnų seniūniją sudaro 13 kaimų, kurie gali didžiuotis turtingu istoriniu ir kultūriniu paveldu bei Mažajai Lietuvai būdinga architektūra. Rašytiniuose šaltiniuose Lumpėnai pirmą kartą paminėti 1536 metais, o žemėlapiuose užfiksuoti 1665 metais. Lumpėnų seniūnija – tai vieta, kur istorija, gamta ir tradicijos susipina į vieną visumą. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Lumpėnų filialas kviečia pažinti Lumpėnų seniūnijos savitumą aplankant įvairius objektus, kuriuose glūdi gilios, įdomios ir autentiškos istorijos slėpiniai. Aplankykite Lumpėnų seniūniją, keliaukite jos praeities takais ir takeliais, susipažinkite su Mažosios Lietuvos dvasiniu bei medžiaginiu paveldu ir pasisemkite įkvėpimo iš šios vietovės unikalaus grožio.

Kviečiame persikelti laiku ir susipažinti bei pasižvalgyti po buvusią Palangos dvarvietę.

Keliaudami šiuo maršrutu, aplankysite poetės, rašytojos, vertėjos, literatūrologės dr. Birutės Baltrušaitytės-Masionienės (1940–1996) gimtosios įkvėpimo žemės vietas: Lomius ir Tauragę.

Ne taip seniai dar dabar tokia populiaria Drevernos ir Svencelės kryptimi važiuodavome vokiečių laikų asfaltu. Kad ir duobėtas (ko stebėtis, kone 100 metų senumo) dar tarybmetį ištvėrusiais medžiais apsodintas kelias vedė nuo Priekulės kalvelių dar nendrėmis ir šabakštynais užžėlusio laukinio pamario link. Ant vienos iš šių kalvelių stovėjo kadaise II pasaulinio karo pabaigoje rusų subombarduota evangelikų liuteronų bažnyčia, dar seniau Priekulės teisėjas, kraštotyrininkas ir dramaturgas Ernstas Vichertas žvelgė pro savo namelio langą Turgaus gatvėje į pamario kopas. Dabar šio atnaujinto kelio kontūras toks pats – jis suka pro seniausius Priekulės namus, kur kažkada prie dabartinės evangelikų liuteronų bažnyčios gyveno iškilieji Priekulės kunigai – Endrikis Endrulaitis ir Vilius Gaigalaitis, kur ne taip toli – Elniškės kapuose, šalia kurių buvo pirmoji spaustuvininko Frydricho Šrėderio (Schröder) našlaičių prieglauda – jie ir palaidoti.