Objektai

Bankų pastatas
Dviaukštis, plytų mūro, tinkuotas su išsikišusiu erkeriu antrajame aukšte, iškiliu frontonu pastatas. XVIII a. vid. Turgaus gatvės viduryje du sklypus (dabar Turgaus g. 9) įsigijo vienas Iki...
Penktasis (Debreceno) gyvenamasis rajonas, visuomeninis prekybos centras ir fontanas
Penktasis gyvenamasis rajonas, kurio architektas Algimantas Vitonis, suplanuotas Gedminų dvaro laukuose tarp Debreceno g., Šilutės pl., Statybininkų pr. ir Taikos pr. Šis gyvenamasis rajonas ir...
Naujasis turgus
Pokariu ilgą laiką pagrindinė Klaipėdos turgavietė buvo dabartinis Senasis turgus, įsikūręs senamiestyje. Tačiau miestui plečiantis, pradėta galvoti apie pietinei miesto daliai skirtą dvi...
Septintasis (Bandužių) gyvenamasis rajonas
Bandužiai buvo paskutinis ir pats stambiausias Klaipėdos gyvenamųjų namų kompleksas, kurio architektė – G. Galdikienė. Planuotas 1974–1985 m. buvusio Bandužių kaimo vietoje. Kaimo...
Dekoratyvinis akcentas „Herbai“
Dekoratyvinis akcentas „Herbai“, kurio autorius – Lionginas Garla, įkurdintas skiriamojoje Taikos prospekto dalyje tarp eismo juostų šalia sankryžos su Debreceno gatve. Jis sukurtas 1970 m....
Šeštasis (Žardininkų) gyvenamasis rajonas ir visuomeninis centras
Šeštasis gyvenamasis rajonas (arch. R. Valatka) išsidėstęs tarp Statybininkų pr., Vingio g., Smiltelės g. ir Taikos pr., užima beveik 100 ha plotą. Čia, kaip ir ankstesniame gyvenamajame m....
Lengvosios atletikos maniežas
1974–1976 m. buvusiose pelkėtose vietose priešais tuometį Namų statybos kombinatą pastatytas Lengvosios atletikos maniežas. Tipinį projektą, kurio autorius – Maskvos architektas ir sporto...
Ketvirtasis (Baltijos) gyvenamasis rajonas ir „Pempininkų“ visuomeninis centras
Ketvirtasis gyvenamasis rajonas pradėtas planuoti 1964 m. tarp Baltijos pr., Šilutės pl., Debreceno g. ir Taikos pr. buvusio Pempininkų kaimo apylinkėse. Gedminų rajoną sudarė du mikrorajonai...
Baltijos ir Taikos prospektų žiedinė sankryža
Ši sankryža ir jos pėsčiųjų dalyje esantys žibintai laikomi viena iš miesto vizitinių kortelių. Tai – taip pat žymaus ilgamečio Klaipėdos miesto architekto Gyčio Tiškaus kūrinys. su...
Baldų parduotuvė „Šilas“
1983 m. užbaigta įrengti G. Tiškaus projektuota specializuota parduotuvė atidarymo metu buvo didžiausia baldų parduotuvė tuometėje Lietuvoje. Sovietmečio Lietuvoje baldų parduotuvės šiek...
III poliklinikos pastatas
Šios poliklinikos, skirtos pietiniams miesto gyvenamiesiems rajonams, statybos vyko 1977–1979 m. Vėl buvo pasinaudota tipiniu projektu, kuris adaptuotas Klaipėdai. Pastatymo metu tai buvo mieste...
Žvejų kultūros ir sporto rūmai
Tai vienas iš svarbiausių pietinės miesto dalies visuomeninių pastatų. Pradžioje jį planuota statyti piečiau tarpreisinių žvejų poilsio namų „Vėtrungė“. Statytas tuometinės TSRS J....
Kino teatras „Jūratė ir Kastytis“
Sovietmečiu buvo užsimota pastatyti po kino teatrą kiekviename gyvenamajame rajone. „Jūratė ir Kastytis“ – vienintelis kino teatras piečiau Baltijos prospekto, atidarytas 1977 m. vasarį...
Alksnynės mikrorajonas
Alksnynės mikrorajono pavadinimas pasiskolintas iš gyvenvietės Kuršių nerijoje, kuri yra tarp Smiltynės ir Juodkrantės. Šį mikrorajoną dešinėje Taikos prospekto pusėje, teritorijoje tarp...
Namų statybos kombinatas (PC „Akropolis“)
1969 m. piečiau III gyvenamojo rajono ir geležinkelio atšakos į Smeltę, prie Taikos prospekto pradėjo veikti Namų statybos kombinatas, užėmęs teritoriją tarp Taikos pr., Kauno ir Dubysos...
Tarpreisiniai žvejų poilsio namai „Vėtrungė“
Šiuos jūreivių poilsio namus suplanuota statyti buvo dar 1966 m., kai buvo pradėtos III gyvenamojo rajono visuomeninio centro statybos. Šie viešbučio tipo poilsio namai pastatyti SSRS Žuvų o...
Trečiasis gyvenamasis rajonas ir visuomeninis-prekybininis centras
Trečiasis gyvenamasis rajonas – pirmas stambus Klaipėdos projektuotojų (arch. Kazimieras Balėnas, Genovaitė Balėnienė) darbas, pradėtas planuoti 1960 m. 54 ha dydžio teritorijoje, buvusio...
Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrius
Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrius suprojektuotas buvo dar 1960 m. pagal tipinį projektą (adaptavo A. Sprindys), pastatytas 1969 m. Čia vienoje vietoje įsikūrė iki tol...
Antrasis gyvenamasis rajonas
II gyvenamasis rajonas planuotas 1958–1961 m. į pietus nuo senamiesčio. Pavadintas antruoju, nes I gyvenamasis rajonas tuo metu jau buvo suprojektuotas ir pradėtas statyti pietinėje miesto ir o...
Pirmasis 9 aukštų gyvenamasis pastatas Klaipėdoje
Šis pirmasis Klaipėdoje gyvenamasis 9 aukštų namas pradėtas statyti 1965 m. buvusios kiaušinių bazės vietoje. Šioje vietoje pastatas iškilo neatsitiktinai – juo sovietmečiu buvo bandoma...