Grįžti atgal į žemėlapį

Bišpilio (Jurbarko) piliakalnis

Koordinatės: 55.085922, 22.756366
Objekto adresas: Mokyklos gatvė, Jurbarkas, Lietuva
Savivaldybė: Bezirk Jurbarkas

Jurbarko piliakalnis, vadinamas Bišpiliu (Višpiliu, Viešpiliu), yra arčiausiai Skalvos esantis piliakalnis. Iš rytų pusės į kairįjį Imsrės slėnį įsiterpęs smailus stačiašlaitis iškyšulys, nuo kitos dalies atskirtas 5 m. aukščio pylimo ir griovio. Rytiniu šonu piliakalnis susijungia su lauku, čia – buvusi papilio gyvenvietė. Dabartinė gyvenvietė sunaikino anos pėdsakus. Iš šiaurės ir vakarų pusės piliakalnis yra paaukštintas. Matosi, kad iš lauko, iš Imsrės slėnio pusės, buvęs kelias į piliakalnį. Aikštelės ilgis rytų – vakarų kryptimi – 58 m., išlikusios dalies plotis – 28 m. Tai nėra tikrasis buvęs plotis, nes šiaurinė aikštelės dalis nuslinkusi, nuplauta Imsrės.
Pirmoji lietuvių pilis į rytus nuo Skalvos paminėta XIII a. viduryje, bet ji neįvardinta. Manoma, kad ši minima stipri pilis stovėjo būtent čia, ant Bišpilio. Labai galimas daiktas, kad pilis čia jau buvo dar iki kryžiuočių pasirodymo - XI a., o tikėtina, kad ir anksčiau. Ditlebas von Alnpekė savo eiliuotoje Livonijos kronikoje rašo, kad žemaičiai pilį ant Bišpilio pasistatę apie 1260 metus, kai vyko Durbės mūšis ir kitos intensyvios kovos. Vieni istorikai mano čia buvus Bisenės pilį, kiti argumentuoja, kad čia stovėjo Kolainiai. Ši pilis - pirmoji kryžiuočių auka lietuvių žemėse.
Kolainių pilis pirmą kartą minima 1290 m. balandžio 23 d., kai „brolis Meinhardas, magistras, smarkiai užpuolė Kolainių pilį su penkiais šimtais raitelių ir dviem tūkstančiais pėstininkų“. Pilyje buvo vadas Surminas, su 120 vyrų, kurie galop visi, išskyrus 12 žmonių, buvo mirtinai sužeisti. „Prūsijos žemės kronikoje“ rašoma, kad 1291 metais, vasario 2 dieną, Karaliaučiaus komtūras Bertoldas Bruhavenas su daug brolių ir apie 1 500 vyrų, žygiuodami pro Kolainius, pamatė, kad ši pilis nėra saugoma ir ją sudegino.
Gali būti, kad Bisenės pilies įgula turėjo gerą užnugarį, atsarginį gynybos variantą: už 4 km. Į šiaurę nuo Bišpilio, Meškininkų kaime, yra dar vienas didelis piliakalnis, vadinamas „Bišpiliuku“. Jo aikštelėje randama I tūkstantmečio daiktų, bet įtvirtinimai būdingi kovų su kryžiuočiais laikotarpiui.
Šioje gyvenvietėje ir piliakalnyje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kasinėjo kunigaikštis Vasilčikovas. Dalis radinių iš rūmų išvežti vokiečių, dalis yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. Rasti keramikos dirbiniai, P. Tarasenkos nuomone, skirtini III-VIII a., kiti radiniai – iš IX-XIV a. Į rytus ir vakarus nuo piliakalnio (abipus Imsrės upelio), 2,5 ha ploto papėdėje yra I tūkst. pradžios – II tūkst. pradžios gyvenvietė, tyrinėta 2006 m.
1989 m., minint Jurbarko paminėjimo jubiliejų, prie Bišpilio pastatytas paminklas ir simboliniai miesto vartai.

Parengta 2019 m.

Pateikė: Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka | Vilniaus g. 4, LT-74127, Jurbarkas | krastotyra@jurbarko-rvb.lt | http://www.jurbarko-rvb.lt

Objektas įtrauktas į šiuos maršrutus
 
  • Aprašymas:

    Bišpilis : [skaitmeninė nuotrauka] / Jūratė Korsakaitė. - Jurbarkas, 2018.11.05. - 1 failas

    Šaltinis: Jurbarko raj. savivaldybės viešoji biblioteka

    Teikėjas: Jurbarko raj. savivaldybės viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / jpg

    Bišpilis
  • Aprašymas:

    Bišpilis : [skaitmeninė nuotrauka] / Jūratė Korsakaitė. - Jurbarkas, 2018.11.05. - 1 failas

    Šaltinis: Jurbarko raj. savivaldybės viešoji biblioteka

    Teikėjas: Jurbarko raj. savivaldybės viešoji biblioteka

    Tipas / formatas: Skaitmeninė nuotrauka / jog

    Bišpilis