Klaipėdos geležinkelio stotis

Nors Europoje XIX a. antroje pusėje sparčiai plėtėsi geležinkelių tinklas, tačiau Memelis (dabartinė Klaipėda) kurį laiką buvo nuošalyje. Geležinkelio linija pirmiausiai Klaipėdą sujungė su Tilže (dabartinis Sovietskas), statybos truko tris metus, o atidarymas įvyko 1875 m. spalio 15 d.

1881 m. pastatytas geltonų plytų klasicistinio stiliaus dviejų aukštų su dvišlaičiu stogu pastatas. 1850 m. Prūsijoje buvo patvirtinti reikalavimai geležinkelio stoties pastatams, kurių buvo laikomasi ir statant Klaipėdos geležinkelio stotį. Pastate buvo laukiamoji salė, šalia jos – bilietų kasa, bagažo išdavimo patalpa, raštinės patalpos ir restoranas, antrajame aukšte – stoties darbininkų butai. Priešais geležinkelio stotį suplanuota ir išgrįsta pirmoji miesto reprezentacinė aikštė, į stotį vedė medžiais apsodinta gatvė. Aikštėje keleivių lūkuriuodavo karietos, vėliau juos pakeitė tramvajus ir automobiliai, autobusai. Geležinkelio stotis – daugelio svarbių istorinių įvykių liudininkė. Tarpukariu kursavo tiesioginio susisiekimo vagonas Klaipėda–Berlynas (nukeliauti į Vokietijos sostinę buvo galima per 15 val.). Tarpukariu Klaipėda buvo sujungta su Lietuvos geležinkeliu tinklu, kas įtakojo ekonominę geležinkelio reikšmę. Bendra 1923 m. krovinių apyvarta geležinkelio stotyje siekė 70,8 tūkst. tonų, o 1938 m. – 875,6 tūkst. tonų.

Klaipėdą siekianti geležinkelio linija ir dabar yra labai svarbi jūrų krovos, jūros verslo kompanijoms, kurios per Klaipėdos geležinkelio stotį (mazgą) ir atsiveža, ir išgabena daug krovinių į kitus Lietuvos miestus bei kitas valstybes.

Prie senojo, XIX a. pabaigos stoties pastato, šiam nebeatitinkant laiko poreikių, 1975 m. pradėtas statyti naujasis geležinkelio stoties pastatas.

XX a. 8–9 deš. Architektūroje įsivyravo sovietinis modernizmas, kuris išsiskyrė laisvu pastato išdėstymu sklype, tūrine – erdvine kompozicija, estetiniu krūviu slypėjusiu geometrinėse proporcijose. Šie bruožai būdingi ir naujosios Klaipėdos geležinkelio stoties architektūrai. Naujų geležinkelio stoties keleivių rūmų projektavimo darbų (1975–1980 m.) ėmėsi architektas Juozas Baltrėnas. Jo sprendimuose atsispindi esminiai sovietinio modernizmo bruožai: „L“ formos pastatas, sudarytas iš ilgo plokščiastogio pastato ir 40 metrų aukščio bokšto su laikrodžiu. Jis natūraliai įsiliejo sklype ir kartu suformavo pusapvalę aikštę. Pastato fasadai vertikaliai per visą aukštį suskaidyti langų ir įėjimo angomis, sudalinimo ritmu primena vaizdų properšas tarp sustatytų vagonų eilių. Į miestą atgręžto fasado angos veidrodiškai atsikartoja į geležinkelį atsuktame fasade ir jis tampa kiaurai perregimas. Tuo pabrėžiama, kad stoties pastatas yra tik tarpinė – laukimo stotelė. Pastatas suformuotas iš kelių tarpsnių raudonų plytų vertikalių, atskirtų langais. Šie tūrių išdėstymo sprendimai atkartoja pastato akcentą – aukštą bokštą su laikrodžiu. Architektas pastate derino vertikales, vieną nuo kitos atskirdamas stiklo konstrukcija, formuodamas skirtingų medžiagų vertikalų ritmą. Bokštas papuoštas vėtrunge – pamario simboliu. Interjero autoriai J. Liutkus ir B. Gelumbeckaitė.
Naujasis, raudonų plytų traukinių stoties priestatas buvo baigtas 1983 m. Klaipėdiečių architektų A. G. Tiškaus, R. Kraniausko, J. Baltrėno ir E. Arkušausko pastangomis buvo sukurtas klaipėdietiškos architektūros stilius, kurį atstovauja ir geležinkelio stoties pastatas. Architektas Juozas Baltrėnas Klaipėdoje taip pat suprojektavo Marijos Taikos Karalienės bažnyčią (1956–1960), Žvejų kultūros rūmus (1968–1971), miesto ligoninės pastatą Kretingos plente (1970–1976), K. Donelaičio vidurinės mokyklos priestatą S. Daukanto g. (1972), Klaipėdos konservatorijos Choreografijos ir dailės skyriaus priestatą K. Donelaičio a. (1979–1981), naują karinio komisariato pastatą Vytauto g. (1980–1981).
XIX a. pabaigoje Klaipėdos geležinkelio stoties aikštėje buvo pastatytas prašmatnus, sietyną primenantis šviestuvas su penkiais žibintais, kuriuos laikė dekoratyvūs metaliniai ereliai.
Po Antrojo pasaulinio karo, Klaipėdos kraštą įjungus į LTSR sudėtį, 1951 m. ant postamento prieš geležinkelio stotį buvo atidengtas Lenino paminklas. Leninas žvelgė ir ranka rodė į tuometį Valstybės saugumo komiteto pastatą. Skulptūra demontuota 8-ajame dešimtmetyje, nes aplink ją pasodintos eglės išaugo ir atrodė, kad skulptūra stovi miške.
Šiuo metu (2018 m.) Klaipėdos geležinkelio stoties pagrindinė būstinė yra įsikūrusi priestate, o senasis yra privatizuotas, jame veiklą vykdo maitinimo įstaiga bei komercinės paskirties įmonės.
Miesto jubiliejaus proga 2002 m. aikštėje prie stoties buvo pastatyta bronzinė skulptūra „Atsisveikinimas“ (autorius Leo Janischowski), jos iniciatoriai – išeiviai iš Klaipėdos krašto. Skulptūra skirta krašto gyventojų – memelenderių – priverstiniam pasitraukimui iš Klaipėdos krašto Antrojo pasaulinio karo pabaigoje atminti.

Parengė Laurencija Budrytė–Ausiejienė, 2020
Papildė Rasa Miuller, 2020