Klaipėdos uosto vartai

XVIII a. pab.–XIX a. pr. vykdyta pietinio molo statyba, tačiau esminiai uosto tvarkymo darbai prasidėjo 1834 m., Prūsijos valdžiai išnuomojus Klaipėdos pirklių sąjungai sąsiaurį ir jūros pakrantę nuo Klaipėdos iki Olando Kepurės su sąlyga, kad bus sustiprinta pakrantė ir sutvarkyti molai.
1733 m. Kuršių nerijos šiauriniame gale pastatoma pirmoji 130 m užtvara (molas). Ja norėta protaką į jūrą apginti nuo besistumiančio į šiaurę nerijos smėlio. Netrukus audros “molą” sugriovė.
1834 m. pirklių bendruomenė pradėjo šiaurinio molo statybą. Statyba vyko su pertraukomis. Pirmas etapas baigėsi 1858 m. Šiaurinis molas įrengtas iš dviejų dalių – pirmąją sudarė akmenimis sutvirtinta 940 metrų ilgio krantinė, antrąją - 460 metrų į jūrą išsikišęs 2,5 metro pločio ir 2 metrų aukščio (virš vandens) molas. Tvarkant uostą, 1884 m. galutinai baigta šiaurinio molo statyba, jis vėl pailginamas iki 2150 metrų.
1847 m. – pietinio molo statybos pradžia, 1861 m. – pabaiga. Vėliau, 1901–1902 m., pietinis molas pailgintas dar 445 m, kad jo galas pasibaigtų maždaug tame pačiame pjūvyje, kur baigėsi ir šiaurinis molas. Visas pietinio molo ilgis 1902 m. pasiekė 945 metrus. Kartu su molų statyba gilintas uosto farvateris – 1859 m. iki 6 metrų, vėliau – 6,5–7,0 m.
Pietinis molas – tai kuo tikriausia Klaipėdos uosto vartų dalis, Kuršių nerijos smaigalys, jos akmeninis antgalis.
Molo pradžia – vieta, kur jūra susitinka su Kuršių mariomis. Pats molas labai tvarkingas ir platus, tad juo galima ramiai pasivaikščioti. Taip pat nuo jo šaunu stebėti į uostą įplaukiančius ar išplaukiančius didžiulius laivus.
Klaipėdos uostas turi du lygiagrečius molus, abu virš 1 km ilgio. Jie pastatyti ant polių. Viršvandeninė dalis išmūryta iš akmenų. Pagilinus uostą, molai sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais. Kitaip molų farvateris vadinamas Jūros vartais arba uosto vartais.

Parengta 2017 m.