Atminimo lenta Jurgiui Lėbartui Šilutėje

Prie Šilutės geležinkelio stoties pastato (Geležinkelio g. 4) 1999 m. gegužės 30 d. atidengta atminimo lenta, kurioje skelbiama, jog 1923–1939 m. šiame pastate gyveno Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto narys, Tilžės akto signataras, Šilutės šaulių kuopos įkūrėjas, visuomenininkas ir kultūros veikėjas Jurgis Lėbartas.
J. Lėbartas buvo aktyvus Mažosios Lietuvos visuomenininkas. 1911 m. įsteigė ir su kitais vadovavo spaudos kooperatyvui, vėliau bendrovei „Lituania“, buvo šios draugijos leidinio „Apžvalga“ dalininkas, leido lietuviškus kalendorius. 1912–1919 m. leido „Lietuvių kalendras“ Klaipėdoje. 1915 m. J. Lėbartas išleido 16 puslapių elementorių „Lietuviškų kūdikių knygelė“.
Po Pirmojo pasaulinio karo J. Lėbartas įsitraukė į Mažosios Lietuvos lietuvininkų kovą už šio krašto susijungimą su Didžiąja Lietuva. Jis yra 1918 m. Tilžės akto signataras. 1922 m. pabaigoje, įsteigus Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetą, pasirašė atsišaukimą, kuriame pasisakoma prieš „Freištatą“ ir raginama jungtis su Lietuva. Jis pasirašė ir Šilutėje išleistą 1923 m. sausio mėn. 9 d. Klaipėdos krašto sukilėlių manifestą bei 1923 m. sausio 19 d. Šilutės deklaraciją, kurioje skelbiama, kad Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis susijungia su Lietuva. 1925 m. paskirtas Šilutės apskrities viršininku. 1926 m., išrinkus pirmą Klaipėdos krašto Seimelį, buvo paskirtas Direktorijos pirmininku. 1934 m. ėjo Klaipėdos vyr. burmistro pareigas. 1935 m. įsteigė Šilutės šaulių kuopą. Suorganizavo šaulių – Santaros – mišrų chorą. Turėjo privatų verslą Šilutėje. Hitlerininkams užgrobus Klaipėdos kraštą pasitraukė į Palangą.
Už nuopelnus Klaipėdos kraštui ir Lietuvos Respublikai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (1928), Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Šaulių žvaigžde „Už nuopelnus“.

Parengta 2017 m.