KU Botanikos sodas

1991 m. įkūrus Klaipėdos universitetą ir suformavus biologijos, ekologijos bei rekreacijos studijų programas, iškilo būtinybė sukurti mokslinių tyrimų bazę. Dėl šios priežasties 1993 m. Dangės upės slėnyje, buvusio Didžiojo Tauralaukio dvaro žemėse įkurtas Klaipėdos universiteto Botanikos sodas. Dvaras neišlikęs, tačiau botanikos sodo teritorijoje galim apžiūrėti dvaro kapinaites, kuriose palaidotas dvaro savininkas Evaldas fon Mirbachas. Jo kapo vietą žymi akmeninė stela su įrašu. Šis didikas – vienas masonų ložės "Memphis" Klaipėdoje įkūrėjų. Dar vienas žymus paveldo objektas Botanikos sode - tai reliktinis kelias - XIX a. vieno seniausių krašto kelių fragmentas. Botanikos sodo įkūrimo iniciatorius ir pirmasis direktorius buvo prof. A. M. Olšauskas. Bendras teritorijos plotas 9,3 ha. KU Botanikos sodas bendradarbiauja su Lietuvos ir pasaulio botanikos sodais bei arboretumais, vykdo sėklų ir žaliųjų auginių mainus, kaupia auginamų augalų sėklų fondą. Sodo teritorijoje natūraliai auga daugiau nei 250 augalų rūšių, o viso parke auga apie  40 tūkst. augalų. Vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami keturiose kolekcijose: dendrologinėje, žolinių dekoratyvinių augalų, rožių ir vaistinių-prieskoninių augalų. Kuriamos pajūrio kopų augalų ir svogūninių augalų kolekcijos, vijoklinių augalų ekspozicija, įrengtas etnografinis gėlių darželis. Botanikos sodo pasididžiavimas – Japonijos dviskiautis ginkmedis (Ginklo biloba). Botanikos sodas įsikūręs teritorijoje, kuri pasižymi išskirtinėmis klimatinėmis sąlygomis: palyginus su kitomis Lietuvos vietovėmis, čia būna aukštesnė oro temperatūra, didesnis kritulių kiekis, ilgesnis augalų vegetacijos periodas. 2000 m. LR Aplinkos ministerijos įsakymu Botanikos sodas paskelbtas saugomu gamtos objektu. 2012 m. per Botanikos sodo teritoriją nutiestas dviračių takas.

Parengta 2017 m.