Luizės dvaras (Luisenhof)

Kitoje Danės (Dangės) upės pusėje – priešais Bachmano dvarą – buvo Mažoji Lanka ir pirkliui Wachsenui priklausęs Luizės dvaras. Luizės dvaras rytinėje miesto dalyje, Liepų gatvės gale, už geležinkelio, įkurtas 1783 metais. Įkūrėjas – pirklys Christianas Wilhelmas Wachsenas. Prie geležinkelio išlikęs pirklio Wachseno statytas gyvenamasis dvaro namas su arkiniais rūsiais. Dvaro žemės driekėsi iki Dangės upės ir buvo vadinamos Didžiąja lanka bei Gubernatoriaus pieva (mažoji lanka – kitoje upės pusėje, tarp miesto malūno ir Joniškėje buvusios plytinės). Christianas Wilhelmas Wachsenas gimė Kolberge, Pomeranijoje, apie 1747 m. 1773 m. atsikraustė į Klaipėdą ir būdamas 26 metų tapo didžiuoju miestiečiu, bei įstojo į Klaipėdos pirklių gildiją. Prie Dangės, Luizės dvaro žemėse, Ch. W. Wachsenas pasistatė vėjinę aliejaus spaudyklą, sandėlius ir džiovyklas linų sėmenims. Klaipėda tarp to meto jūrų prekyba užsiimančių pirklių garsėjo kaip didžiausią pelną ir geriausiais perspektyvas turintis uostas. Tuo metu klestėjo prekyba mediena, taip pat grūdais ir sėmenimis. Pagrindinė prekė, kuria rinką ruošėsi užkariauti Ch. W. Wachsenas, buvo sėmenys. Kadangi visa Kuršių marių pakrantė buvo užimta vėjo lentpjūvių, kurios pjovė medieną eksportui, Ch. W. Wachsenas savo įmonei žemę pirko prie Dangės, už miesto, kad galėtų įkurti čia savo prieplauką. Ch. W. Wachsenas buvo išsikasęs specialią įplauką iš Dangės į savo sklypą prie didžiojo sandėlio ir malūno, kad būtų patogu krauti produkciją į laivą tiesiai iš sandėlio. 1779–1781 m. laivų statytojas Ch. Heinrichas pastatė Ch. W. Wachsenui du jūrinius burlaivius, vienas iš jų buvo net 400 tonų talpos. Po metų jis Ch. W. Wachsenui pastatė dar vieną jūrinį burlaivį. 1800 m. Ch. W. Wachsenas vedė labai turtingą našlę, pašto ir banko direktoriaus Johanno Christiano Witte dukrą Louise Witte-Schultze. Taip Ch. W. Wachsenas tapo vienu turtingiausių žmonių Klaipėdoje. Jis buvo apsišvietęs, labai išsilavinęs ir gerbiamas žmogus. Jo namuose Klaipėdoje Friedricho Wilhelmo g. 6-7 1802 m. vyko pokylis, kuriame dalyvavo Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III, karalienė Luizė ir Rusijos imperatorius Aleksandras. Christianas Wilhelmas Wachsenas ypač nusipelnė miestui 1803 m. atkūręs Klaipėdoje teatrą.
XIX a. dvarą arba jo dalis valdė daug skirtingų asmenų. 1898 m. iš Frankentalio (Pfalcas) atvykęs Friedrich Kraus Luizės dvaro teritorijoje, prie Dangės upės įsteigė akcinę medienos apdirbimo bendrovę. 1900 m. prie Dangės priešais plytinę pastatytas faneros fabrikas. Jis gamino plokštes baldams, durims ir kazeiną. Taip pat buvo planuojama gaminti drožtinės faneros plokštes cigarų dėžutėms. Visą žaliavą – juodalksnių ir kitų lapuočių medieną – įmonė įsiveždavo iš kaimyninės Lietuvos miškų, o didžioji dalis produkcijos buvo realizuojama Vokietijoje. Pirmojo karo išvakarėse faneros fabrike dirbo apie 200 darbininkų. 1917 m. šį bei Smeltės faneros fabriką įsigijo Berlyno bendrovė J. Bruning & Sohn, AG. 1919 m. vėl pasikeitė savininkai, abu faneros fabrikus įsigijo olandų įmonė „A. Bisdom u Zoon“ iš Eindhoveno. 1923 m. rugpjūčio mėnesį kilęs gaisras beveik visiškai sunaikino fabriką, tačiau jis buvo greitai atstatytas, papildytas modernia įranga. 1925 m. fabrike dviem pamainom dirbo 600 darbininkų. Fabrike buvo gaminama speciali faniera „Deltim“ lėktuvams ir sklandytuvams. kasdien buvo perdirbama 100 kubinių metrų žaliavos ir pagaminama 30 kubinių metrų produkcijos. Šis fabrikas ir Smeltės įmonė buvo didžiausi faneros fabrikai Rytų Europoje, aprūpinti moderniais įrengimais. Fabrikas veikė iki Antrojo pasaulinio karo.
Sovietmečiu fabrikas tapo medienos medžiagų kombinatu. Įmonė pirmoji Tarybų Sąjungoje pradėjo medžio drožlių plokščių gamybą. Dabar (2015 m.) ši įmonė, įsikūrusi buvusio Luizės dvaro teritorijoje, vadinasi AB „Klaipėdos mediena“.

Parengta 2020 m.