Pelenynas

Pelenynas – istorinis Klaipėdos (Memelio) miesto priemiestis, į rytus nuo Jono kalnelio, istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVII a. II pusės. Vystantis pramonei, XVIII a. II pusėje mieste pradėti kurti fabrikai, pirmasis – odos fabrikas įkurtas Frydricho priemiestyje 1721 m., o 1771 m. prie Dangės upės, už miesto gynybinių įtvirtinimų, įsteigtas potašo fabrikas. Šiame fabrike buvo perdirbami iš Lietuvos ir Lenkijos suvežti pelenai stiklo gamybai, daromas potašas eksportui. XVIII a. priemiestis imtas vadinti Pelenyno vardu. Pelenyne daugiausiai gyveno darbininkai, kurie be įprastų darbų taip pat užsiėmė žvejyba, beveik kiekviena šeima turėjo valtį, tad žuvis buvo dažnas patiekalas ant jų stalo. Pagal vietinių pasakojimus, iki antrojo pasaulinio karo Dangės upėje buvo gausu ungurių. Medinis tiltelis, jungiantis Pelenyną su Klaipėda, primą kartą rusų žemėlapyje pavaizduotas 1758 m., iki to laiko susisiekimas tarp Pelenyno ir Klaipėdos buvo tik vandeniu. Priemiestis sudegė 1854 m. per didįjį miesto gaisrą, bet Pelenyno pavadinimas išliko iki pat XX a. vidurio. XIX a. pab. Pelenynas tapo klaipėdiečių pramogų vieta - užšalusiuose gynybiniuose grioviuose ir Dangėje buvo čiuožinėjama, nuo 1924 m. čia pradėta žaisti ir ledo rutulį, kurio aikštelės buvo netoli ravelino.
Iki mūsų dienų (2017) išliko vienintelis Pelenyno laikus menantis pastatas, jame įsikūręs Klaipėdos irklavimo centras. Irklavimas viena pirmųjų oficialių sporto šakų Klaipėdoje, atsiradusi dar 1885 metais. Tarpukaryje Klaipėdoje veikė net du irkluotojų klubai - „Santara“ ir „Neptūnas“.

Parengta 2017 m.