Rumpiškės dvaro pastatas

Buvęs Rumpiškės dvaras įkurtas 1646 m. pietinėje miesto dalyje, beveik viduryje tarp Kuršių marių ir Sendvario. Nuo 1715 m. dvarą valdė Michael'is Rump'as. Manoma, kad dvaro pavadinimas galbūt ir kilo iš pirklio Michaelio Rumpo pavardės.
Nuo 1717 m. kulmiškasis Rumpiškės dvaras su gyvenamuoju namu buvo parduotas pulkininkui Jacob'ui de Brion'ui. Rumpiškės dvarą Jacob'as de Brion'as valdė vos keletą mėnesių, nes 1717 m. jis netikėtai mirė. Po Jacob'o de Brion'o mirties Rumpiškė atiteko baronui Heinrich'ui von Loewen'ui, kuris vedė Jacob'o de Brion'o našlę.
1736 m. dvarą perėmė pirklys Peter'is Meyer'is, kuris 1737 m. pardavė Johann'ui Gabriel'iui Kolb'ei. Dvaras buvo atstatytas klasicizmo stiliuje po Septynerių metų karo (1756–1763) naujųjų savininkų Kolb'es. Jis 1778 m. pardavė Rumpiškę, išskyrus pievas anapus marių, mėsininkui ir laivų savininkui Elias'ui Ruppel'iui.
1871 m. surašymo duomenimis, Rumpiškės dvaro sodyboje buvo keturi gyvenamieji pastatai, kuriuose gyveno 8 šeimos.
Rumpiškė buvo nuošalyje nuo pagrindinių kelių, todėl tik 1905 m. buvo nutiestas kelias iš miesto į Rumpiškę. Tas kelias – tai dabartinė Rumpiškės gatvė. 1907 m. surašymo duomenimis, Rumpiškės dvaras turėjo 142 ha ariamosios žemės, neturėjo savo pievų ir miško. Dvaro valdytoja – Anna Frentzel.
1936 m. Rumpiškės dvare gyveno malūno savininkas Arno Jahn'as.
Po 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, dvaro centrą nupirko miestas ir greta namo įrengė aerodromą. Istorikas J. Tatoris mini prie Rumpiškės dvaro XX a. pr. veikusį mašinų fabriką. Čia buvo ir Jakob'o Mitzkaus vežimų nuomos kiemas.
Nuo 1971 m. buvusiame Rumpiškės dvaro pastate įsikūrė Klaipėdos miesto vaikų dailės mokykla. Rumpiškės dvaro rūmai, kuriame tuo metu gyveno keletas šeimų, buvo apleisti. Tuometis mokyklos direktorius Edvardas Malinauskas ir mokytojai rūpinosi rūmų restauravimu, originalaus interjero išsaugojimu. 2006 m. Klaipėdos vaikų dailės mokyklai suteiktas Adomo Brako vardas.

Parengta 2020 m.