Trąšų fabrikas „Union“

Lietuvoje chemijos pramonė atsirado XIX a. pab. ir gamino daugiausia dažus ir lakus, įvairias druskas, rūgštis, vaistus, kosmetikos prekes. Dauguma šių įmonių buvo mažos. 1869 m. dešiniajame Danės krante vietos firma A. Scharfenorth & Co. pastatė nedidelį kaulų klijų, dažų ir chemijos produktų fabriką. 1872 m. jį įsigijo ir modernizavo Ščecino (Lenkija) akcinė bendrovė „UNION“, 1873 m. fabrike pradėta gaminti sieros rūgštis ir superfosfatas. Žaliavos buvo atsivežtos iš Ispanijos, JAV ir net Australijos (fosfatai, sieros rūgšties amonis, apatitai irk t.) Fabrikas gaminius daugiausiai pardavė Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Dirbo pelningai, 1891 m. parduota 14,6 tūkstančiai tonų trašų, o 1900 m. “Union” pagamino jau 36 tūkstančius tonų trašų, tačiau tais pačiais metais kilęs gaisras beveik sunaikino fabriką. Draudimui padengus nuostolius fabrikas atstatytas ir nuo 1902 m. iki I-ojo pasaulinio karo dirbo visu pajėgumu. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse fabrike dirbo apie 300 darbininkų. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dėl žaliavų ir akmens anglies trūkumo fabrikas veiklą nutraukė. Pokaryje dėl nestabilios padėties akcininkai atnaujinti fabriko veiklos nesiryžo. 1921-1922 m. žiemą neveikiančiam fabrikui „UNION“ priklausiusioje teritorijoje buvo įkurtas dėžių fabrikas. Veikė neilgai, ji sužlugdė Klaipėdos medžio pramonės krizė.
Fabrikas „UNION“ veiklą atnaujino 1927 m. Priklausomai nuo metų laiko, fabrike dirbo 200-500 darbininkų, buvo gaminamas prekiniu ženklu „Pingvinas“ pažymėtas superfosfatas, amonio superfosfatas, boro superfosfatas, sieros rūgštis, natrio silicio fluoridas. Už savo produktus, fabrikas 1930 m. Lietuvos žemės ūkio parodoje Kaune apdovanotas aukso medaliu. Pats brangiausiais fabriko gaminys – porceliano ir stiklo gamybai naudotas natrio silicio fluoridas – buvo eksportuojamas į Vokietiją, Angliją, JAV, Japoniją ir Kiniją.
Įmonės teritorija užėmė 123 tūkst. kv. metrų, kuriuose stovėjo apie dvidešimt pastatų. Fabrikui priklausė ir 400 metrų Danės krantinės. Kadangi upe buvo vežiojami turistai, ant kranto stovinčių statinių architektūrai buvo skiriama daugiau dėmesio. Palei krantinę stovėjo vienas puošnus administracinis pastatas ir septyni suglausti fachverkiniai sandėliai, galais atgręžti į upės pusę. Taip jie užstojo neišvaizdų gamybinį kiemą. Iš kieme stovėjusių pastatų išsiskyrė septynių aukštų fachverkiniai bokštiniai rezervuarai, kuriuose krentančio vandens srovėmis buvo atšaldomos sieros dujos. Bokštai buvo trisdešimties metrų aukščio ir penkių metrų skersmens. Virš fabriko kilo 65 metrų kaminas. Kiti įmonės pastatai buvo žemesni mūriniai arba fachverkiniai. Trąšų fabrikas bėgiais buvo sujungtas su miesto pramoniniu geležinkeliu.
Po Antrojo pasaulinio karo superfosfatą (30-50 tūkst. t per metus) gamino Klaipėdoje 1947-1956 m. veikęs superfosfato fabrikas nauju pavadinimu „Artojas“ (buv. „Union“). Vėliau, po fabriko Artojų gatvėje rekonstrukcijos čia iki 1996 metų veikė cheminių elementų fabrikas "Sirijus". Šiandien UNION fabriko pastatai priklauso įvairiems savininkams, dalis pastatų priklauso UAB „Laivitė“, kuri gamina lietuviškus katerius. Įmonės savininkai planuoja įrengti prieigą prie upės ir gervę laivelių nuleidimui.

Objektas pažymėtas jūrinio paveldo ženklu. Šiuo ženklu ženklinami su jūriniu paveldu susiję objektai – pastatai ir buvusių pastatų vietos, krantinės, takai, laivai ir kita. Taip siekiama pabrėžti Klaipėdos kaip jūrinio miesto išskirtinumą. Kartu išryškinamas ir Lietuvos kaip jūrinės valstybės veidas.

Parengta 2017 m.