Pastatas Baltikalnio g. 12

Šiame name 1925–1931 m. gyveno Klaipėdos krašto rašytoja Ieva Simonaitytė (buv. Butsargių 2). Čia ji rašė romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. Pati rašytoja namą vadino „landynėle“, kurią aprašė savo kūrinyje „Ne ta pastogė“. Pastatas išlikęs. Ant namo kabo atminimo lenta rašytojai.

Ieva Simonaitytė gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje. Penkerių metų susirgo kaulų tuberkulioze, todėl negalėjo lankyti mokyklos. Skaityti ir rašyti ją išmokė motina. Jaunystėje vaikščiodama su lazdomis ji turėjo dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti mažus vaikus. Rašytojos kūrybos šaltinis – gyvenimo patirtis, knygų skaitymas, aplinkos ir ypač gamtos stebėjimas. 1912–1914 m. I. Simonaitytė gydėsi Angerburgo sanatorijoje Vokietijoje (dab. Węgorzewo, Lenkija). Iš ten grįžo sustiprėjusi. Vertėsi siuvėjos amatu, įsitraukė į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje "Eglė", bendradarbiavo "Tilžės keleivyje" ir kitoje Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje. 1921–1938 m. rašytoja gyveno ir dirbo Klaipėdoje.
I. Simonaitytė dirbo įvairiose Klaipėdos įstaigose: Lietuvos konsulate, „Ryto“ spaustuvėje korektore, „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, Klaipėdos krašto direktorijoje, vėliau Seimelio raštinėje mašininke ir vertėja. Lankė vakarinę komercijos mokyklą, kur mokėsi buhalterijos ir  stenografijos. Gyvendama Klaipėdoje rašė romanus „Aukštujų Šimonių likimą“ bei „Vilių Karalių“. Už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ 1935 m. buvo paskirta valstybinė premija. Nuo 1936 m. I. Simonaitytė atsidėjo vien literatūriniam darbui, jai buvo paskirta pensija. 1938–1939 m. rašytoja gydėsi Šveicarijoje. Grįžusi iš sanatorijos trumpam apsigyveno Telšiuose, vėliau Kaune, nuo 1963 m. iki mirties I. Simonaitytė gyveno Vilniuje. Rašytoja mirė 1978 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje. Palaidota Antakalnio kapinėse.

Parengė Jurga Bardauskienė, 2017