Adomo Brako namas

Pastate Herkaus Manto g. 27 (buv. Libauer Str. 5) 1911–1944 m. gyveno Mažosios Lietuvos dailininkas, architektas, pedagogas Adomas Brakas (1886–1952).

Namas pastatytas XIX a. II pusėje, rekonstruotas 1930 m. ir įrengtas kino teatras „Capitol“. Sovietmečiu šiame pastate veikė kino teatras „Švyturys“. Adomo Brako šeimai priklausė ir šalia stovėjęs pastatas žymėtas taip pat 5-uoju numeriu, kuriame kurį laiką veikė Adomo Brako baldų fabrikas. Šis pastatas neišlikęs.

Adomas Brakas – dailininkas, publicistas, pedagogas, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas. Mokėsi Tilžės gimnazijoje, studijavo Paryžiaus dailės akademijoje. Nuo 1914 m. gyveno Klaipėdoje. Jo pažiūrų formavimąsi nulėmė Vytauto Didžiojo gimnazijoje idėjos. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo mobilizuotas, tarnavo felčeriu. Klaipėdos kraštą valdant prancūzams (1920–1923 m.), Adomas Brakas buvo lietuvininkų susivienijimo Prūsuose tarybos pirmininkas. 1922 m. Paryžiuje dalyvavo ambasadorių konferencijoje. Per 1923 m. sausio įvykius Klaipėdoje suorganizavo Gelbėjimo komitetą. Buvo tautinio lietuvių banko ir bendrovės „Rytas“ vienas steigėjų. Vadovavo jaunimo draugijų sąjungai „Santara”, su kitais įsteigė giedotojų draugiją „Aida“. A. Brakas buvo vienas iš Klaipėdoje 1922–1939 metais veikusios kultūros ir švietimo draugijos “Aukuras” steigėjų, kurios dramos studijoje Vaidybos mokykla (1936) dėstė meno istoriją. Rūpinosi Klaipėdos konservatorijos, operos, simfoninio orkestro reikalais. Režisavo daugiau kaip 100 spektaklių, pastatė 14 Vydūno pjesių, daugeliui pastatymų piešė dekoracijas. 1920–1939 m. dirbo piešimo ir braižybos mokytoju Klaipėdos lietuvių gimnazijoje (nuo 1930 Vytauto Didžiojo gimnazija), buvo Klaipėdos krašto mokytojų draugijos narys.

1939 kovo mėn. Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, suimtas. Optavo Lietuvos pilietybę ir persikėlė į Kauną. 

Kaip dailininkas, A. Brakas sukūrė tapybos ir grafikos darbų, knygų ir žurnalų iliustracijų, viršelių. A. Brakas laikomas vienu pirmųjų XX a. lietuviškos spaudos iliustratorių. A. Brako kūrybos palikimą sudaro knygų grafika, taikomoji grafika (emblemos, ženklai, atvirukai), piešiniai, aliejinė tapyba, architektūros projektai. Iliustravo leidinių apie Mažąją Lietuvą, apipavidalino daugumą Vydūno knygų, Vinco Kudirkos Raštus (6 t., 1909, su dailininku, savo mokytoju E. Loevy), Jono Remeikos trilogiją („Ką kalneliai pasakoja“ 1938, „Lietuvos praeities vaizdai“ 1939, „Kai dar amžina ugnis ruseno“ 1940), vadovėlių ir kita. Sukūrė grafinių ir tapybinių portretų. Rašė straipsnius, kuriuose populiarino lietuvių liaudies ir profesionaliąją dailę.

Pagal jo projektą Pagėgiuose pastatyti Lietuvos banko ir Kristijono Donelaičio progimnazijos pastatai, jo idėjos panaudotos statant Vytauto Didžiojo gimnaziją. Pagal A. Brako sukurtą projektą 1925 m. tuometėse miesto kapinėse pastatytas paminklas „Už laisvę žuvusiems. 1923”. Po 1939 m. Klaipėdos krašto aneksijos hitlerininkų buvo įkalintas. 1941 m. A. Brakas su sūnumi Tautvydu sovietų NKVD buvo suimtas, įkalintas Bijsko koncentracijos lageryje. Apakęs ir netekęs sveikatos ten 1952 m. mirė.

Adomo Brako namai Klaipėdoje buvo tapę lietuvininkų susibūrimo bei kultūros vieta. Čia rinkdavosi jaunimas, burdavosi giedotojų draugija „Aida“, kultūros ir švietimo draugija „Aukuras“. Kartais iš Tilžės atvykdavo Vydūnas, kuris dažnai pats diriguodavo chorui. Čia 1921–1938 m. laikotarpiu lankydavosi ir Klaipėdos krašto rašytoja Ieva Simonaitytė, kuri susibūrimuose skaitydavo savo eiles. Čia lankėsi ir poetas Salys Šemerys, kuris 1939 m. kartu su A. Braku dirbo Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Salys ir jo žmona Leonija čia lankydavosi ir tuomet kai šiame pastate veikė kino teatras „Capitol“, nes abudu mėgo kiną...
Pastatas išlikęs. Pirmame pastato aukšte šiuo metu (2017 m.) yra įsikūrusi „Prezo“ kepyklėlė.
Klaipėdoje Brako garbei pavadinta Vaikų dailės mokykla (Paryžiaus komunos g.12).

Parengė Jurga Bardauskienė, 2017
Papildyta 2020 m. (Rasa Miuller)